Per praėjusią parą šalyje užfiksuoti 2278 nauji koronaviruso atvejai, 18 žmonių mirė, antradienį pranešė Lietuvos statistikos departamentas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas 15min antradienį teigė, kad dėl inkubacinio laikotarpio tarpušvenčiu ir per Naujųjų šventimą apsikrėtę žmonės dar ligos simptomų pajausti neturėjo, o Kalėdų šventimas su augančiais skaičiais gal ir yra susijęs.
Prognozuoti, kaip vystysis situacija, anot profesoriaus, kol kas sunku.
Jis priminė, kad nuo Vėlinių iki Kalėdų hospitalizacijos, mirčių skaičiai mažėjo.
„Nuo Kalėdų, kai buvo minimumas, iki dabar, mes turime daugiau negu 30 proc. prieaugį. Per savaitę tai – nemažas skaičius. Jeigu tokia tendencija išsilaikys ir mes turėsime tokį kassavaitinį augimą, tai per tris savaites iki 3000 galime paaugti, jei nepaspartės. O jei paspartės – visaip gali būti“, – sakė jis.
M.Stankūnas sakė, kad pas mus mėgstama rodyti Danijos pavyzdį, kur dabar nustatoma itin daug naujų atvejų.
„Bet mes turime prisiminti, kad pagrindiniai stacionaro pacientai su COVID-19 yra vyresnio amžiaus. Tačiau palyginus Lietuvos ir Danijos vakcinacijos apimtis grupėje 60 ir vyresnių, matome, kad Lietuvoje abiem dozėmis paskiepytų yra 77 proc., o Danijoje – 99,4 proc.“, – pabrėžė jis.
Kitaip tariant, anot M.Stankūno, ketvirtadalis rizikingo amžiaus žmonių Lietuvoje gyvena be apsaugos.
„Omikron pas mus turi daug taikinių, pažeidžiamųjų grupė pas mus – žymiai didesnė“, – sakė jis.
S.Čaplinskas: sausio gale omikron gali būti vyraujantis
Anot ULAC vadovo S.Čaplinsko, užsienio šalių patirtis rodo, kad omikron atmaina išstumia kitas.
„Tai panašu, kad dabar jau sausio gale omikron gali būti vyraujantis, o jis kadangi plinta mažiausiai keturis kartus greičiau, nei delta atmaina, tai natūralu, kad plis dar sparčiau“, – pabrėžė pašnekovas.
Paklaustas, ar reikėtų didesnių ribojimų, S.Čaplinskas tikino, kad svarbiausia yra apsaugoti pažeidžiamiausius žmones.
„Tai yra, paskiepyti savo senelius, savo tėvus, ypač sergančius lėtinėmis ligomis, ar netgi vaikus, kurie taip pat turi kažkokių rimtesnių sveikatos sutrikimų“, – pabrėžė jis.
S.Čaplinsko teigimu, jei kalbame apie ribojimus, svarbu žinoti, ko jais norime pasiekti.
„Mes tokiu būdu tik vėl atitoliname problemos sprendimą, o ne tai, kad ją sprendžiame. Jei mums reikia laiko, kad neužlūžtų sveikatos sistema ir panašiai – tai kitas klausimas (…) Jau dabar kalbėti ir gąsdinti karantinu, nežinau, ar yra tikslinga“, – sakė jis.
Specialisto teigimu, gal ir yra prasmė svarstyti kai kurių veiklų, kurios gali lemti didesnį viruso paplitimą, ribojimą.
Paklaustas, ar atvejų kilimą labiau lėmė omikron atmaina, ar šventės, kuomet visi daugiau bendravo, S.Čaplinskas pabrėžė, kad virusas plinta nuo žmogaus žmogui, jei tam sudaroma galimybė, o per šventes virusui buvo sudarytos geresnės galimybės plisti – virusas tuo visada pasinaudos ir plis, nepriklausomai nuo atmainos.
„Štamas, kuris greičiau plinta, jis tuo pasinaudoja ir palaipsniui, kaip ir kitose šalyse buvo, jis išstumia lėtesnę“, – sakė jis.
Specialisto teigimu, vilčių teikia žinios, kad omikronas sukelia lengvesnę ligos eigą, tačiau nėra garantijos, kad sunkiai nesusirgs vyresni,
„Čia dar vienas argumentas, kodėl reikia saugoti ypač pažeidžiamus žmones“, – sakė jis.
D.Razmuvienė: vienas žmogus koncerte gali apkrėsti dešimt
Anot D.Razmuvienės, sergamumo augimas labiausiai pastebimas 20-50 metų amžiaus grupėse.
Epidemiologė neabejoja, kad dėl augančių skaičių kaltos šventės, kurių metu daug žmonių grįžo iš užsienio pabūti su artimaisiais. Anot jos, prie ligos plitimo galėjo prasidėti ir koncertai, pritraukę tūkstančius žmonių.
„Vienas žmogus, esantis koncerte, nežinodamas, kad jis turi virusą, gali užkrėsti dešimt aplink jį esančių. Reikia tik būriavimosi, nesinaudojimo apsaugos priemonėmis, ir virusui sudaromos pačios palankiausios sąlygos – ypač omikron“, – žurnalistams antradienį sakė ji.
D.Razmuvienės teigimu, koronavirusu susirgusiems žmonėms pritrūksta sąžiningumo atsakinėjant į NVSC specialistų klausimus. Anot jos, nemažas procentas žmonių apskritai atsisako įvardinti, kur buvo ir su kuo bendravo.
Sergamumas augs
Jos teigimu, omikron atmaina pasaulyje plinta labai greitai ir Lietuva čia nėra išimtis.
Nors antradienį turėtų būti paskelbti atnaujinti omikron atvejų skaičiai mūsų šalyje, anot D.Razmuvienės, jie nebėra tokie aktualūs, nes jau dabar vietinis plitimas yra didesnis už įvežtinių atvejų skaičių.
Ir ta tendencija sergamumo ji tiktai didės
„Už vakar parą matome, kad skaičiai yra tikrai dideli ir jie tikrai nemažės. Ir ta tendencija sergamumo ji tiktai didės“, – pabrėžė epidemiologė.
Anot jos, galima įvardinti, kad dėl augančių skaičių kalta omikron atmaina. Ji atkreipė dėmesį, kad atvejų šuolis fiksuojamas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Italijoje.
„Jie taip pat laiko, kad tai yra omikron nauja banga, nežinau, kelinta – ko gero penkta jau būtų. Tai Lietuvoje lygiai tas pats, kadangi mes jau vėliau įsijungėme, tai mūsų skaičiai trupučiuką dar tokie... Hospitalizacijos skaičiai taip pat po truputį auga“, – pabrėžė ji.
Anot jos, paskutinę gruodžio savaitę mažėjo sergamumas tarp vaikų – tai sietina su atostogomis mokyklose.
Vis dėlto, mokiniams sugrįžus į ugdymo įstaigas, epidemiologė prognozuoja, kad atvejų skaičiai neturėtų mažėti.
„Esu tikra, kad skaičiai nemažės – jie dabar įgauna pagreitį. Tuo labiau prasidėjo ugdymo procesas – vėl matysime didėjančius protrūkių skaičius“, – BNS kalbėjo D.Razmuvienė.
Gruodžio 31-osios duomenimis, Lietuvoje nustatyti 74 COVID-19 omikron atmainos atvejų, sergančiųjų amžiaus vidurkis – 30 metų.
Su išaugusiais COVID-19 atvejų skaičiais, sparčiai plintant omikron atmainai, susiduriama ir kitose Europos šalyse.
Pasak epidemiologės, Lietuva tikrai nebus išimtis, o susirgusiųjų turėtų daugėti ir tarp vaikų.
D.Razmuvienės teigimu, kol kas sunku pasakyti, kaip omikron veikia pasiskiepijusius žmones.
„Bet yra kai kurių šalių atlikti klinikiniai tyrimai, tai būtent nuo užsikrėtimo vakcinos saugo 30-35 proc. Nuo sunkios formos, nuo mirties, apsaugo nuo 75 iki 78 proc. Šie skaičiai gali pasikeisti, nes tyrimai atliekami toliau“, – kalbėjo ji.
