„Norėtųsi, kad situacija, kuri Lietuvoje nelabai smagi, pakryptų į teigiamesnę pusę atšilus orams.
Šiandien kaip tik mėnuo laiko, tai yra balandžio 12 diena, kai pusėje Lietuvos yra vadinamas eksponentinis atvejų augimas – kiekvieną dieną daugėja atvejų dvigubai, o jeigu kalbėti apie Vilniaus apskritį, netgi trigubas skaičiaus augimas yra registruojamas.
Per šį mėnesį nebuvo, kad per septynias dienas atvejų skaičius kristų. Jis kiekvieną dieną vis didėja, tik keitėsi kilimo tempas – tai 15 proc., tai 20 proc. atvejų kiekvieną dieną buvo daugiau“, – pirmadienį „Žinių radijui“ komentavo D.Razmuvienė.
Per šį mėnesį nebuvo, kad per septynias dienas atvejų skaičius kristų.
Ji pastebėjo, kad nuo COVID-19 paskiepijus sveikatos sistemos darbuotojus, slaugos ir globos namų darbuotojus bei gyventojus, čia nustatomi pavieniai susirgimų atvejai.
O ligos židiniai esą formuojasi šeimose, darbovietėse, ugdymo įstaigose.
„Nerimą kelia, kad toliau protrūkiai fiksuojami šeimose ir darbo vietose.
Protrūkiai šeimose yra labai aktualūs, nes į šeimas žmonės susirenka iš įvairiausių socialinių vietų – tiek iš ugdymo vietų, tiek iš darboviečių. Taip pat ir išeina į tas socialines vietas“, – kalbėjo gydytoja epidemiologė.
Nerimą, anot jos, kelia ir COVID-19 protrūkiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose. O jie esą kyla tėvams elgiantis nerūpestingai.
„Per savaitę būna apie 45 naujus COVID-19 atvejus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tam yra paaiškinimas – vaikai nedideli, ikimokyklinukai, tėvai ar globėjai atsisako po sąlyčio tuos vaikus testuoti arba į ugdymo įstaigas vedami simptomus turintys vaikai, arba tėvai, patys jausdami simptomus, atveda vaikus į ugdymo įstaigas“, – priežastis, kodėl ten kyla židiniai, vardijo D.Razmuvienė.
„Juodžiausios savivaldybės“, vertinant sergamumą COVID-19, pasak jos, yra pietinėje ir pietryčių Lietuvoje. Šiaurėje ir šalies vakaruose situacija esą geresnė.
Visgi šį savaitgalį prie jūros viešėjo daug žmonių, o plintant sparčiau besidauginančiai britiškajai atmainai, tai, anot D.Razmuvienės, gali turėti poveikį ir COVID-19 sergamumui vakaruose. Viskas esą paaiškės po savaitės.
Tai, kad virusas įsitvirtino pietų ir pietryčių Lietuvoje, D.Razmuvienės įsitikinimu, gali būti susiję su Velykomis, nors tuomet ir galiojo judėjimo ribojimai tarp savivaldybių: „Virusui reikia, ką mes dabar stebime, žmonių mobilumo ir susibūrimų <...>. Tuo labiau kad ne tik Vilniaus apskrityje yra paplitusi britiškoji atmaina, bet ir kitose savivaldybėse plinta.“
Kalbėdama apie skiepijimą, NVSC gydytoja epidemiologė apgailestavo, kad skiepijimo tempai nėra labai greiti, bet esą viskas priklauso nuo gaunamų vakcinų kiekių.
„Galime norėti labai daug, tačiau nėra produkto, nėra vakcinos tiek, kiek mums norėtųsi jos turėti, ir aišku, tempai prie turimų vakcinų kiekių prisiderina“, – komentavo D.Razmuvienė ir vylėsi, kad greitu metu pasiskiepys nemažai vyresnių kaip 65 metų ir vyresnių amžiaus žmonių, kuriems COVID-19 ypač pavojingas.
Pirmadienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, pastarųjų 14 dienų naujų COVID-19 susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 444,7 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento.
Praėjusią parą šalyje nustatyti 597 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės.