2021 03 02

D.Razmuvienė: sumažėjęs testavimasis kelia nerimą, vangiai tiriasi ir sąlytį turėjusieji

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Daiva Razmuvienė sako, kad epidemiologams nerimą kelia sumažėjusios COVID-19 testavimo apimtys, vangiai tiriasi ir sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys.
Mobilusis koronaviruso patikros punktas
Mobilusis koronaviruso patikros punktas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

NVSC duomenimis, iš visų didelės rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusių asmenų per vasarį išsitirti sutiko 31,5 proc. žmonių, sausį tokių buvo 21,8 procento.

Kaip BNS teigė D.Razmuvienė, siekiant kuo efektyviau nustatyti ligos atvejus, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nuo vasario pradžios nurodė tirti ir mažos rizikos sąlytį turėjusius žmones, tačiau tai reikšmingų pokyčių neįnešė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Daiva Razmuvienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Daiva Razmuvienė

„Siekiant kuo tiksliau identifikuoti galimą užsikrėtimą, teikiame rekomendaciją ir mažos rizikos sąlytį turėjusiems išsitirti. Taip pat dėl mutavusio viruso atėjimo geriau tirti kuo platesnį ratą žmonių. Tas nenoras tirtis – keistas“, – antradienį sakė epidemiologė.

Užsikrėtimų vietos nesikeičia

Be kita ko, vasarį beveik pusės naujai susirgusiųjų COVID-19 užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyko.

Vasarį 45,7 proc. atvejų užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyko.

„Vasarį 45,7 proc. atvejų užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyko, 30,8 proc. užsikrėtė šeimose, o 13,9 proc. – darbo aplinkoje“, – kalbėjo D.Razmuvienė.

Anot jos, sausį užsikrėtimo aplinkybės nenustatytos 44,1 proc. susirgusiųjų, šeimose registruota 29 proc. atvejų, o darbe – 15 proc. naujų susirgimų.

D.Razmuvienės teigimu, pagrindinės užsikrėtimų vietos nesikeičia.

„Jei paimsime ir gruodį, ir lapkritį irgi yra panaši tendencija. Aišku, darbas ir šeima buvo pasiskirstę daug artimiau, kol buvo daugiau kontaktinio darbo“, – kalbėjo ji.

„Tylusis sirgimas“

Pasak epidemiologės, nežinomų užsikrėtimo aplinkybių priežastys yra įvairios: dalis žmonių atsisako bendrauti ir neteikia informacijos, kiti nurodo įvairias vietas, kuriose lankėsi, tačiau ten užsikrėtimo atvejų neregistruota ar jose nesilankė kiti sergantieji. Taip pat yra tokių, kurie dalį apsilankymų slepia.

„Gal jiems nepatogu pasakyti, gal lankėsi pas draugus, gal vakarėlyje ne visiškai legaliame buvo, gal kirpykloje nelegalioje buvo. (...) Kiti sako, kad nežino, bet įtaria, kad kolega galėjo sirgti, nes prastai jausdamasis vaikščiojo į darbą, ir galbūt nuo jo užsikrėtė. Mes negalime identifikuoti to, kuris vaikščiojo sirgdamas, nes jis niekur neregistruotas kaip sergantis“, – aiškino D.Razmuvienė.

Ji teigia, kad tokių atvejų, kai žmogus jaučia simptomus, tačiau nesitiria, epidemiologai reguliariai pastebi. Vis dėlto, to nauja tendencija vadinti dar negalima.

Tokius atvejus vadiname „tyliuoju sirgimu“. Jie jaučia simptomus, lankosi įvairiose vietose.

„Tokius atvejus vadiname „tyliuoju sirgimu“. Jie jaučia simptomus, lankosi įvairiose vietose“, – sakė NVSC atstovė.

Medikų susirgimų – septynis kartus mažiau

D.Razmuvienės teigimu, per vasarį ligoninėse nustatyta 6,8 proc. užsikrėtimo atvejų, kai tuo tarpu sausį jų buvo 5,3 procento, globos ir slaugos įstaigose naujų atvejų skaičius vasarį sudarė procentą, o sausį – 5,5 procento.

Epidemiologė pastebi, kad užsikrėtimai šiose įstaigose daugiausia siejami su naujai guldomais pacientais.

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

„Pacientai yra tiriami prieš guldymą dėl COVID-19, bet tai šimtu procentų neapsaugo įstaigos“, – sakė ji.

Anot D.Razmuvienės, dėl šalyje vykdomos vakcinacijos vasarį gydymo įstaigose registruota beveik septynis kartus mažiau medikų susirgimų nei sausį.

„Sausį registruoti 1954 COVID-19 atvejai sveikatos priežiūros specialistams, o vasarį – 295 atvejai“, – kalbėjo ji.

Be kita ko, NVSC atstovė sako, kad maždaug 93 proc. visų naujų atvejų epidemiologiškai ištiriami per parą. Dalies atvejų tyrimai užtrunka ar jų išvis ištirti nepavyksta, nes kyla problemų gaunant sergančiųjų kontaktus, jie yra kitakalbiai ar apskritai nesutinka bendrauti.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 199 tūkst. 825 žmonės.

Pagal deklaruojamus duomenis, tebeserga 52 tūkst. 442 užsikrėtusieji, tačiau statistiškai skaičiuojama, kad sirgti turėtų gerokai mažiau – 7109 asmenys.

NVSC duomenimis, izoliacijoje šiuo metu yra apie 59,2 tūkst. žmonių.

Jeigu jums kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis