„Nekalbėjome (su partija dėl paramos antrajame ture – BNS), bet jūs patys suprantate, kad realiai, jeigu kalbėtume rimtai apie paramą antrajame ture, jeigu aš į jį neišeisiu, tai iš esmės vertybine prasme mes galime matyti panašumą tik su viena kandidate“, – žurnalistams sekmadienį Laisvės partijos rinkimų štabe sakė D. Žalimas.
„Tai yra daugiau nei akivaizdu. Kažkur skirtumų yra, aišku, galima jai priekaištauti, kad ne kas kitas, o ji valdžioje yra keturis metus, ir daugelis tų dalykų, apie kuriuos yra kalbama, jie galėjo tiesiog būti paimti ir įgyvendinti“ – pridūrė jis.
Laisvės partijos kandidatas sako, kad 7 proc. rinkėjų balsų pirmajame ture, kurių veikiausiai neužtektų patekti į antrąjį, jam būtų „pakankamai geras“ rezultatas.
„Matant visas sąlygas, matant, kad aš rinkimų kampanijai neturėjau tiek daug lėšų, galimybių ir taip toliau, žinant, kad yra labai stipri konkurentė dėl panašių vertybių, tai manau apie 7 proc. galvoti būtų visiškai pakankamai gerai“, – teigė D. Žalimas.
Iš viso prezidento rinkimuose varžosi aštuoni kandidatai.
„Akivaizdu, kad vienas yra aukštas, gražus ir ambicingas, ir kartais kerštingas. Ten, matyt, viešajam interesui nelabai išeina dominuoti. O apie kitus yra pakankamai sudėtinga šnekėti. Mažiausiai kokius tris aš galėčiau įvertinti kaip atvirus arba slaptus Maskvos rėmėjus“, – kalbėjo Laisvės partijos kandidatas.
Jis teigė, kad apie 60 proc. siekiantis rinkėjų aktyvumas yra „normalus europinės valstybės aktyvumas“.
„Tas, be abejo, džiugina, nes visada kuo yra mažesnis aktyvumas, tuo daugiau klausimu dėl paties legitimumo, nors, aišku, čia su teisėtumu nieko bendro neturi. Bet šiaip aš galvoju, kad mes artėjame maždaug prie normalios Europos valstybės vidurkio, kada rinkėjų pasyvumas jau nebekelia tiek problemų“, – teigė D. Žalimas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį savo valią pareiškė 47,78 proc. rinkėjų. Dar 11,59 proc. jų balsavo iš anksto. Tai – didžiausias rinkėjų aktyvumas nuo 1997-ųjų.
D. Žalimas negalėjo pasakyti, ar jam bei jį iškėlusiai Laisvės partijai yra palankus, palyginti su ankstesniais prezidento rinkimais, aukštesnis rinkėjų aktyvumas.
„Niekas nedarė jokių sociologinių pjūvių, kieno sąskaita tas aktyvumas. Mes galime įtarti, kad partiją (Laisvės – BNS) remia jaunesni, aukštesnio išsilavinimo žmonės. Aš dabar negaliu atsakyti į šitą klausimą, čia reikėtų labai spėlioti“, – teigė D. Žalimas.
Laisvės partijos kandidatas mano, kad rinkėjų aktyvumui siekiant beveik 60 proc., jų balsų referendume išplėsti dvigubai pilietybei nepakaks.
„Manau, yra labai sunku kuriuo nors klausimų šiandien Lietuvoje surinkti daugiau negu 50 proc. visų (rinkėjų balsų – BNS). (...) Aš pats šiaip tai pritarčiau – reikėtų galvoti apie rinkimų kartelės (referendume – BNS) mažinimą, bandyti rizikuoti“, – kalbėjo D. Žalimas.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyko ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Siūlyta pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikėjo dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų.
