„Pripažinimas yra visų pirma politikos, o ne teisės klausimas. Nepripažįstant asmens teisėtu valstybės vadovu, būtų logiška nepripažinti ir jo aktų, įskaitant ir pareigūnų skyrimus“, – BNS sakė D.Žalimas.
„Tai yra pačios Lietuvos apsisprendimas, bet dažnai taikoma praktika, kad kai nepripažįstama vyriausybė arba šalies vadovas, tai diplomatiniai santykiai ilgainiui pažemėja“, – teigė teisininkas.
Nepripažįstant asmens teisėtu valstybės vadovu, būtų logiška nepripažinti ir jo aktų, įskaitant ir pareigūnų skyrimus.
Anot D.Žalimo, nepripažinimas ir santykių palaikymo lygis yra politinio apsisprendimo reikalas, o realybėje pasaulyje yra daug valstybių su nedemokratiškai suformuotomis vyriausybėmis, su kuriomis yra palaikomi santykiai.
„Diplomatinė praktika žino įvairių sprendimų, nuo tam tikro atstovavimo pažeminimo iki situacijos įšaldymo tam tikram laikui“, – teigė jis.
Autoritarinis Baltarusijos vadovas A.Lukašenka trečiadienį per iš anksto neskelbtą ceremoniją Minske prisaikdintas prezidentu dar vienai kadencijai.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda netrukus po to pareiškė, kad Lietuva nepripažįsta A.Lukašenkos legitimiu Baltarusijos vadovu.
G.Nausėdos teigimu, rugpjūčio 9 dieną vykę rinkimai Baltarusijoje nebuvo laisvi, sąžiningi ir demokratiški, ir „nei slaptos, nei pompastiškos ceremonijos šio nenuginčijamo fakto nenuneigs ir legitimumo iliuzijos nesukurs“.
„Pasisakome už naujus demokratinius prezidento rinkimus dalyvaujant tarptautiniams stebėtojams“, – sakė G.Nausėda.
