Trečiadienį Seimo apkaltos komisijai jis pabrėžė, kad baudžiamasis ir konstitucinis procesai nėra ir negali būti susiję.
„Už tuos pačius veiksmus galima ir konstitucinė, ir baudžiamoji atsakomybė. (...) Noriu pasakyti labai aiškiai, kad Seimas gali imtis konstitucinės atsakomybės klausimo nelaukdamas, kuo baigsis ikiteisminis tyrimas“, – teigė D.Žalimas.
„Jeigu asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes Baudžiamasis kodeksas, baudžiamasis procesas turi savo specifikos, Baudžiamasis kodeksas kartais gali būti net siauresnis negu tai, kas pagal Konstituciją suprantama kaip antikonstituciniai veiksmai, – tai niekaip vienas kito (ikiteisminis tyrimas ir apkaltos procedūra – BNS) nelemia“, – tvirtino jis.
Seimo opozicijos atstovai atsisako dalyvauti apkaltos procese, teigdami, kad pirmiausia reikia sulaukti ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl R.Žemaitaičio pasisakymų, baigties.
D.Žalimas: išnaudojamas parlamentaro statusas
D.Žalimo vertinimu, Seimo nario pasisakymai, dėl kurių jam inicijuojama apkalta, yra antisemitinio pobūdžio.
„Antisemitinis (pasisakymas – BNS) apima ir Holokausto neigimą, ir šiurkštų menkinimą, ir žydų kaip kolektyvinės kaltės subjekto deklaravimą. Visa tai jo kalbose yra“, – sakė teisininkas.
Buvęs KT pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad R.Žemaitaitis, skleisdamas antisemitines mintis, viena vertus, menkina Seimo autoritetą, kita vertus, tam jis naudojasi parlamentaro statusu.
„Ar Seimo nario statusas padeda R.Žemaitaičiui šia veikla užsiimti, ar ne? Manau, kad akivaizdžiai padeda, nes jeigu ne Seimo nario statusas, kas apie tokį R.Žemaitaitį ką nors žinotų. Dabar jo idėjos graibstomos būtent dėl to, skleidžiamos būtent dėl to“, – kalbėjo D.Žalimas.
Holokausto tyrinėtojas, istorikas, buvęs Lietuvos ambasadorius Izraelyje Alfonsas Eidintas per komisijos posėdį stebėjosi, kad Seimo narys gali rodyti menką išprusimą istorijos klausimais.
„Atrodo, kad Seimo narys R.Žemaitaitis neturi daug istorinių žinių apie sudėtingą to meto istoriją. Pavyzdžiui, jis labai suabsoliutina (1941 metų) birželio 14 dienos trėmimus, teigia, kad birželio 14-oji turi būti minima, kaip lietuvių tautos holokausto diena, bet nemini, kad tą dieną sovietai ištrėmė ne tik lietuvius, bet ir Lietuvos žydus. Santykinai žydų procentas buvo didesnis negu lietuvių. Čia tokia mišrainė tarpais, kad man, kaip istorikui, sunku ir analizuoti“, – kalbėjo A.Eidintas.
Įžvelgia politinius tikslus
Jis siūlė sudaryti R.Žemaitaičiui atskirą Holokausto švietimo programą.
„(...) kad apvažiuotų žydų žudymo vietas, pats įsitikintų. Visų 200 neapvažiuos, tegu bent 30 aplanko“, – kalbėjo istorikas.
D.Žalimas savo ruožtu abejojo, ar aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo tiek gali neišmanyti istorijos ir nesuprasti savo veiksmų pasekmių.
„Tikrai negalvoju, kad čia lemia neišsilavinimas, manau, kad tyčia pasirinkta tokia taktika“, – tvirtino jis.
Panašią poziciją per apkaltos komisijos posėdį išsakė ir istorikas Nerijus Šepetys.
Jis R.Žemaitaičio veiksmuose įžvelgė tikslingą politinį veikimą.
„Turime naują Lietuvoje tautinės ir rasinės neapykantos kurstymą, kuris daromas sistemingai ir planingai. Man atrodo, niekas iki šiol to nebandė daryti“, – teigė istorikas.
„Tikrai nemanau, kad už to slypi kokie nors įsitikinimai ar koks nors antisemitizmas, ar Holokausto neigimas, manau, tie dalykai gerbiamam R.Žemaitaičiui neįdomūs. Jeigu būtų įdomūs, jis anksčiau apie tai būtų kalbėjęs. Čia yra tiesiog noras žaisti tais jausmais tautinio priešiškumo, paversti jį rasiniu, socialiniu. Jį galima taip pat nesunkiai nukreipti prieš rusus, ukrainiečius, manau, mes tą netrukus pamatysime. Bus pakeisti žydai kita tauta, ir ant to bus žaidžiama. Čia mano politinė prognozė“, – kalbėjo jis.
Istoriko teigimu, šią prielaidą sustiprina R.Žemaitaičio pareiškimas apie naujos partijos įsteigimą.
Kaltinimai – be įrodymų
Ir N.Šepetys, ir A.Eidintas, ir D.Žalimas tvirtino, kad parlamentaras antisemitinius teiginius grindžia atskirų asmenų veiklą priskirdamas visai tautai.
„Tų pareiškimų žodynas yra tokia judobolševizmo dvasia. Tą idėją nešė naciai į Lietuvą ir kai kur ji sėkmingai prigijo, nes ten apeliuojama, kad visi rusai, žydai buvo komunistai, kad jų palikuonys yra dabar tokie pat, apeliuoja į Stalino režimą ir „žydų ir rusų nusikalstamų veiksmų vienybę prieš lietuvius“, – sakė A.Eidintas.
Anot jo, R.Žemaitaitis savo pareiškimuose sumenkina Holokausto tragediją be įrodymų teigdamas, kad lietuvių naikinimas sovietmečiu buvo didesnis genocidas negu žydų.
„Yra kaltinimai abstraktiems žydams ir rusams, deklaruojama tų rusų kolektyvinė atsakomybė, kuri turi tautinės neapykantos kurstymo požymių“, – teigė istorikas.
Kitame posėdyje apkaltos komisija planuoja išklausyti Mišriai Seimo narių grupei priklausantį R.Žemaitaitį.
Seimas praėjusią savaitę tik valdančiųjų balsais sudarė laikinąją komisiją, kuri turi nustatyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui už jo antisemitinius pasisakymus, ar nėra.
Visos opozicinės frakcijos nepalaikė apkaltos iniciatyvos, atsisakė deleguoti į komisiją savo narius. Tokiu būdu joje dirba tik valdančiųjų atstovai.
Apkalta – dėl neapykantos kurstymo
Apkaltos iniciatyvoje teigiama, kad R.Žemaitaičio vieši pasisakymai ir įrašai socialiniuose tinkluose yra antisemitiniai kursto neapykantą.
Apkaltos tekste pateikiami tokie R.Žemaitaičio įrašai: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“ ir kiti.
„Iš Seimo nario R.Žemaitaičio teiginių turinio ir jų sisteminio pakartotinumo darytina išvada, kad šie pasisakymai pasižymi nuolatiniu neapykantos kurstymu, antisemitinių nuostatų skatinimu, priešiškumo kūrimu, kuris yra tiesiogiai nukreiptas prieš vieną tautinę mažumą – žydų tautą bei Izraelio valstybę“, – rašoma apkaltos iniciatyvoje.
Valdančiųjų vertinimu, sistemingai pasikartojančiais pasisakymais siekiama skatinti smurtą, priešiškumą, pateisinti neapykantą prieš visą žydų tautą ir provokuoti visuomeninę bei tautinę nesantaiką, o tai nesuderinama su Konstitucija ir šalies interesais tarptautinių santykių srityje.
Prokurorai atlieka du tyrimus
Generalinė prokuratūra yra pradėjusi du ikiteisminius tyrimus dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.
R.Žemaitaitis teigia, kad pagrindo jo apkaltai nėra, savo įrašų jis nelaiko antisemitiniais, o visus teiginius esą gali pagrįsti tarptautiniais dokumentais ar istoriniais šaltiniais.
Apkaltos komisija tikisi išvadą Seimui pateikti iki spalio 10 dienos.
Pagal Seimo statutą, išnagrinėjusi visas aplinkybes komisija turi Seimui pateikti siūlymą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, ar nėra.
Jeigu komisija nustatys, kad pagrindas apkaltai yra ir Seimas patvirtins šią išvadą, parlamentarai turės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis konstatuotų, ar parlamentaras šiurkščiai pažeidė Konstituciją, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
Tai antroji apkalta, inicijuota šios kadencijos Seime. Parlamentarai yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, ar Seimo narys Petras Gražulis nesulaužė priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos tyčia balsuodamas už kitą Seimo narį.