Atsisakęs priimti A.Tapino skundą KT atkreipė dėmesį, kad jis savo teises gali ginti kitais būdais.
Komentuodamas tokį sprendimą buvęs KT pirmininkas D.Žalimas sakė, kad Teismas išrado naują sąlygą individualiam konstituciniam skundui pateikti.
Esą skunde neįrodyta, kad negalima apginti savo teisių kitomis priemonėmis. Tačiau, anot teisininko, tokios sąlygos nėra nei Konstitucijoje, nei įstatyme.
„Iš tiesų ten yra tokia užuomina, kad galėtų apginti savo teises ir kreipdamasis bendrai į teismą dėl garbės ir orumo. Tai tiesiog atspindi Teismo nenorą imtis nagrinėti šią bylą.
Tai kartu gali turėti tam tikrų žalingų pasekmių apskritai kalbant apie individualaus konstitucinio skundo institutą, nes tai siaurina individualaus konstitucinio skundo galimybes nustatant praktikoje tokias sąlygas, kurių nėra nei Konstitucijoje, nei įstatyme“, – pažymėjo jis.
D.Žalimui KT sprendimas primena atsirašinėjimą. Jam susidarė įspūdis, kad norėta, jog pareiškėjas vos ne už KT surašytų ir visą nutarimą.
„Akivaizdu, kad iš pareiškėjo prašymo matyti problema ir KT tiesiog kabinėjasi prašydamas dar ir dar kartą kai ką patikslinti. Nors iš esmės taip Teismas neturėtų elgtis.
Jeigu jis tikrai mato problemas ir argumentų pakanka, tai neturėtų reikalauti, kad viskas būtų iki smulkmenų išdėstyta pačiame prašyme. Nes tai ir yra KT darbas vėliau išnagrinėti bylą, o ne reikalauti iš pareiškėjo visas smulkmenas iš karto išdėstyti“, – portalui 15min komentavo buvęs KT pirmininkas.
Jo teigimu, pareiškėjas mėgina ginti įstatymu nustatytą savo teisę pateikti skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Tam, kad ši teisė būtų reali ir veiksminga, reikia, jog ši komisija, atsisakydama nagrinėti skundą, bent jau pagrįstų tai.
„Akivaizdu, kad to iš esmės pakanka teigti, jog pareiškėjas turi tikrai pagrįstų abejonių, ar įstatymas, kuris nenumato galimybės apskųsti tokį Seimo ir Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą teisme, neprieštarauja Konstitucijai. Tai yra jo teisei į teismą.
Nes tam, kad bet kuri teisė, nepaisant to, ar ji konstitucinė, ar įstatymu nustatyta, reali ir veiksminga, reikia, kad asmuo turėtų galimybę šitą teisę apskųsti teisme, – aiškino D.Žalimas. – KT – aš net nežinau, kokių jiems ten argumentų bereikėjo, bet iš esmės tiesiog, galėčiau sakyti, kad be jokių deramų argumentų šitoje vietoje atmetė pareiškėjo prašymą reikalaudamas tokių, aš sakyčiau, perdėtai netgi vos ne biurokratinio dalyko, kaip būtinai įrodyti, kad čia taikytina ta pati teismo jurisprudencija, kaip ir kažkada teismas yra nusprendęs dėl panašaus atvejo su Peticijų komisija.“
Teisininkas priminė, kad KT buvo nusprendęs, jog Seimo Peticijų komisijos atsisakymas nagrinėti peticiją turi būti skundžiamas teisme tam, kad teisė į peticiją būtų reali ir veiksminga.
„Šitoje vietoje reikalauti, kad šitos teisės turi pagrindo būti lyginamos, – čia jau yra iš esmės bylos nagrinėjimo dalykas. Čia ir yra, ką aš sakau, kabinėjimasis arba nenoras nagrinėti bylą ir noras, kad pareiškėjas visą darbą atidirbtų už patį teismą“, – pakartojo VDU Teisės fakulteto dekanas.
Neturėtų moralizuoti
Pagal Konstituciją, kaip akcentavo D.Žalimas, iš esmės neturi būti skirtumo tarp to, kokia asmens teisė yra ginama.
Tam, kad ji būtų reali ir veiksminga, galutinį sprendimą turėtų priimti teismas.
„Šiaip jau aš nekalbu apie tai, kad apskritai Teismas neturėtų moralizuoti ir nurodinėti, kaip asmuo turėtų ginti savo teises, – nurodė teisininkas. – Jeigu jau įstatymas numatė politinę politikų atsakomybę – aš turiu omenyje būtent už jų etikos pažeidimus svarstant atitinkamoje komisijoje, ir jeigu įstatymas suteikia teisę bet kuriam fiziniam ir juridiniam asmeniui – šiuo atveju tai netgi nėra bet kuris, o turbūt kuris mano, kad jis yra nukentėjęs nuo politiko elgsenos, kreiptis būtent į komisiją, tai tokiu atveju, be abejo, ir komisijos atsisakymas nagrinėti tokį skundą turėtų būti pagrįstas arba apskundžiamas teismui tam, jog jis nebūtų savavališkas“.
Taip pat D.Žalimas įžvelgė KT prieštaravimą sau pačiam.
Čia jis darsyk priminė minėtą sprendimą dėl Seimo Peticijų komisijos.
Be to, pasak teisininko, KT dabar paneigė tai, ką ne kartą sakė anksčiau, – jog laisvas Seimo nario mandatas nereiškia laisvės nuo Konstitucijos.
„Šiame sprendime KT, man atrodo, pakankamai vienareikšmiškai pasakė, kad Seimo nario laisvas mandatas reiškia laisvę priimti bet kurį sprendimą, net ir savavališką sprendimą, nenagrinėti būtent asmens skundo dėl politiko etikos pažeidimo“, – komentavo buvęs KT pirmininkas.
Siaurina demokratijos galimybes
Kitas dalykas, kuris, pasak D.Žalimo, ypač liūdina, – tai, kad KT savo atsisakymu akivaizdžiai siaurina demokratijos galimybes.
Jam susidarė įspūdis, kad nėra supratimo, kam skirta Konstitucija.
VDU Teisės fakulteto dekanas aiškino, kad pagal klasikinę konstitucionalizmo dogmą Konstitucija skirta riboti valdžios galias žmogaus naudai.
Kitaip tariant, kaip pažymėjo profesorius, valdžios savivalę.
„Šitoje vietoje KT savo tokiais sprendimais iš esmės palaimina valdžios savivalę. Nes ką jis suteikia – jis suteikia galimybę, pavyzdžiui, Seimo Etikos ir procedūrų komisijai visiškai savavališkai atsisakyti nagrinėti asmenų skundus. Tie sprendimai nebeapskundžiami.
Iš principo Konstitucija stovi silpnesnės šalies pusėje, žmogaus pusėje prieš valdžios savivalę. Tai KT atsistojo akivaizdžiai valdžios savivalės pusėje“, – įsitikinęs D.Žalimas.