„Atkreipčiau dėmesį, kad daugumoje ES šalių, kuriose yra konstituciniai teismai, toks institutas egzistuoja, tai yra papildoma žmogaus teisių apsaugos priemonė, nes dabar tiesiogiai žmogus kreiptis į Konstitucinį Teismą negali, tai gali padaryti tik jo bylą nagrinėjantis teismas, jei mano, kad verta kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – po susitikimo žurnalistams sakė D.Žalimas.
„Akcentuočiau, kad apskritai tai yra Europos valstybių tendencija, ir Lenkijoje yra, ir Latvijoje, Lietuvos kaimynėse, ir Ukraina darydama reformą įsivedė individualų konstitucinį skundą, galų gale, visose pažangiose Vakarų valstybėse yra individualus konstitucinis skundas, taigi iš esmės Lietuva priklauso labai nedidelei mažumai, kurioje jo nėra“, – kalbėjo Teismo pirmininkas.
Individualaus konstitucinio skundo institutas taip pat sumažina kreipimųsi į tarptautinius teismus skaičių.
Pasak KT vadovo, individualaus konstitucinio skundo institutas taip pat sumažina kreipimųsi į tarptautinius teismus skaičių. „Tai papildoma priemonė, kaip rodo Europos valstybių patirtis, mažinanti skundus į tarptautinius teismus, padedanti valstybei susitvarkyti dar iki Europos Žmogaus Teisių Teismo“, – pabrėžė D.Žalimas.
Seimas dar 2007 metais pritarė individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimui priimdamas atitinkamą koncepciją. Pagal ją, individualaus konstitucinio skundo institutas turėjo būti įdiegtas 2010 metais, tačiau dėl ekonominės krizės šie planai neįgyvendinti. Tuomet skaičiuota, kad individualaus konstitucinio skundo įdiegimui reikėtų apie 700 tūkst. eurų, nes prie KT pastato Vilniuje ketinta statyti priestatą ir įsteigti papildomų etatų.
Pagal Seimo patvirtintą koncepciją, į KT galėtų kreiptis visi piliečiai, įmonės ir organizacijos, kurių konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos ir kurie yra išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones.
Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Šiuo metu dėl Seimo priimtų įstatymų ir kitų aktų atitikties Konstitucijai į KT gali kreiptis visas Seimas arba parlamentarų grupė, Vyriausybė bei visų lygių teismai. Prezidentas KT gali skųsti Vyriausybės ir Seimo nutarimus.
Individualius skundus KT gali teikti daugelis Europos valstybių piliečių.
