Kritikai reikia argumentų
D.Žalimas savo dešimt metų užtrukusią kadenciją baigė pernai birželį, kai Seimas patvirtino D.Jočienės kandidatūrą. Nuo to laiko buvęs Teismo pirmininkas negailėjo kritikos tiems kolegų sprendimams, kuriuose įžvelgė trūkumų ar rado argumentų kitokiai nuomonei.
Vis dėlto, tokia situacija nepatinka D.Jočienei, kuri interviu 15min tvirtino, kad su tokia pirmtako kritika iki šiol nebuvo susidūręs nė vienas teismo vadovas, bei kėlė klausimus dėl tikrųjų D.Žalimo motyvų.
„Reikia vis dėlto truputį galbūt pasigilinti į situaciją ir iškelti klausimą, kiek tai yra pagrįsta ir ar vis dėlto tokių nuomonių reiškimas nėra daugiau pagrįstas vien asmeninėmis tam tikromis ambicijomis, galbūt tam tikrų ir tikslų siekimu, galbūt netgi noru sumenkinti Konstitucinį Teismą“, – sakė Teismo pirmininkė, pripažindama kiekvieno žmogaus teisę kritikuoti.
Tuo metu D.Žalimas pirmininkės pasisakymą vadina neprofesionaliu ir teigia, kad jame nėra to, ko reikalauja specifinė teisininko profesija – argumentų.
„Jeigu kalbėtume apie mano kritiką Konstitucinio Teismo priimamiems sprendimams, ji visada yra argumentuota konstituciniais argumentais. Atsakyme aš jų neradau – radau įsižeidusio žmogaus pasakymus apie kažkokias ambicijas, tikslus ir dar kažką, kas, beje, nėra argumentuota, tad nežinau, ką čia turi omenyje“, – 15min sakė jis.
Buvimas Konstitucinio Teismo teisėju ar pirmininku kažkada karjeroje savaime niekaip nėra kliūtis kritikuoti Teismo veiklos, jeigu tikrai turi tam argumentų
D.Jočienė interviu teigė, kad anksčiau tokių atvejų nėra buvę ir tvirtino apie situaciją kalbėjusi ir su buvusiais Teismo pirmininkais Juozu Žiliu ir Kęstučiu Lapinsku, kurie ją patikino, kad Konstitucijos gynėjų nekritikuotų.
Taip pat buvęs pirmininkas D.Žalimas tokius žodžius vadina melu ir teigė, kad „ne visai sąžiningai“ manipuliuojama žmonėmis, nes tiek J.Žilys, tiek K.Lapinskas iš aktyvaus viešojo gyvenimo yra pasitraukę ir jame beveik nedalyvauja.
Kritikuoja ir daugiau buvusių teisėjų
„Buvimas Konstitucinio Teismo teisėju ar pirmininku kažkada karjeroje savaime niekaip nėra kliūtis kritikuoti Teismo veiklos, jeigu tikrai turi tam argumentų. Aš tikrai turiu kiekvienam savo teiginiui pagrįsti argumentų“, – sakė jis.
Pasak jo, kritikos Konstituciniam Teismui anksčiau ne kartą yra išsakęs buvęs jo pirmininkas Egidijus Kūris, ne vieną kartą sprendimams priekaištus išsakė ir buvęs teisėjas Egidijus Šileikis, kurį pati D.Jočienė tame pačiame interviu vadina „be galo dideliu eruditu“ ir „turinčiu genialių minčių konstitucinės jurisprudencijos vystymo srityje“.
„Tik, žinote, kada buvo kritikuojama ne jos asmeninė veikla, o, pavyzdžiui, mano vadovauto teismo veikla, tada kažkaip nebuvo taip jautriai reaguojama“, – sako D.Žalimas.
Anot jo, susidaro įspūdis, kad kritikos bijoma, į ją neatsakinėjama argumentais, o stengiamasi viską suvesti į asmeniškumus.
„Tai nėra aukštas lygis, nėra vakarietiškas argumentavimo ir diskusijų lygis, tai greičiau būdinga Rytų valstybėms. Lenkijos Konstituciniam Tribunolui irgi nepatinka dabartinė kritika, nesinorėtų, kad ir mes judėtume ta linkme, nes nei teismas, nei teisėja nėra užsidėję šventųjų aureolių savaime – vien pareigos nepadaro tų asmenų veiklos nekritikuotina“, – tvirtino buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Yra svarbesnių klausimų
Jo nuomone, D.Jočienė galėjo interviu išnaudoti tam, kad dalykiškai atsakytų į klausimus, kurie iš tiesų reikalauja atsakymo, pavyzdžiui – kodėl Konstitucinis Teismas nusprendė nenagrinėti bylos dėl Galimybių paso atitikimo Konstitucijai.
Bylą galima nutraukti tik tada, kai nėra viešojo intereso ją tęsti. Šioje vietoje Teismas tiesiog apie tai nutylėjo ir tai nėra sąžininga
Teismo pirmininkė interviu 15min teigė, kad tai padaryta remiantis „klasikine praktika“ ir nutraukė bylos nagrinėjimą, kai pasikeitė teisinis reguliavimas. Anot D.Žalimo, toks atsakymas yra visuomenės apgaudinėjimas, nutylint tai, kad teismas „akivaizdžiai nusišalino nuo savo paties jurisprudencijos“.
„2019 metais viename iš Konstitucinio Teismo nutarimų buvo labai aiškiai pasakyta, kad bylą galima nutraukti tik tada, kai nėra viešojo intereso ją tęsti. Šioje vietoje Teismas tiesiog apie tai nutylėjo ir tai nėra sąžininga – tai yra tam tikra prasme visuomenės apgaudinėjamas. Tada neišeina teigti, kaip pirmininkė teigia, kad teismo sprendimai visada yra argumentuoti – kaip tik čia argumentų ir nėra, nes tiesiog nutylima tai, kas nepatogu tam sprendimui“, – pažymėjo jis.
Įrodyti, kad šioje byloje viešojo intereso nėra, būtų buvę labai sunku, mano D.Žalimas, tad teismas šį klausimą ir apėjo, taip pamindamas jurisprudencijos tęstinumo principą, tad kritika šiuo atveju yra visiškai pagrįsta.
Klausimų jam kyla ir dėl dar kelių Konstitucinio Teismo sprendimų. Buvusio Teismo pirmininko manymu, sprendimas, ribojantis piliečių teisę apskųsti Seimo kontrolieriaus atsisakymą pradėti tyrimą, tuo pačiu riboja ir jų teisę į teismą bei leidžia valdžios institucijoms savavaliauti.
„Gal dar negalima vadinti to tendecija, bet tikrai pavojinga kryptis, nes iš esmės taip yra paneigiama žmogaus teisė valstybės valdyme ir kritikuoti tų pačių institucijų veiklą, apskųsti neteisėtus tų pačių institucijų veiksmus teismams“, – apie šį pernai rudenį priimtą sprendimą ketvirtadienį sakė D.Žalimas.
Kvestionuoja ir daugiau sprendimų
Dar daugiau – naujausias sprendimas dėl dviejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atleidimo, šiems savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, D.Žalimo nuomone, rodo, kad Konstitucinis Teismas nesupranta savo paskirties ginti Konstituciją.
„Toks įspūdis, buvo sprendžiama daugiau (ko Konstitucinis Teismas iš principo neturėtų daryti) individualių asmenų byla, bet nežiūrėjo į priekį konstitucinės doktrinos plėtojimo prasme“, – pabrėžė jis.
Man atrodo, kad dabar Konstitucinis Teismas yra smukimo stadijoje, kadangi konstituciniai teismai iš principo turi būti aktyvistiniai
Anot jo, šis sprendimas sprendimas leidžia teisėjus atleisti paprastai Seimo posėdyje dalyvaujančių narių daugumai, taip apeinant sudėtingesnį apkaltos mechanizmą, ir įgalina politinės valios poveikį tokiuose sprendimuose bei pažeidžia teisėjų nepriklausomumą. Be kita ko, D.Žalimo nuomone, toks sprendimas prieštarauja ir Venecijos komisijos rekomendacijoms.
„Nepaisant garsių deklaracijų, kad ginamas teismų ir teisėjų nepriklausomumas, realiai jam yra pakenkta, nes leidžiama įvairių pažymų pagrindu, supaprastintos procedūros tvarka, atleisti net ir aukščiausiųjų teismų teisėjus tiesiog paprasta balsų dauguma, jei yra tokia politinė valia. To teisinėje valstybėje kaip tik ir neturėtų būti. O kodėl taip yra padaryta? Nenoriu prielaidomis kalbėti, bet akivaizdžiai ši byla tikrai naudinga vienam iš politinės arenos veikėjų“, – pažymėjo jis.
Anot jo, šie ir kiti sprendimai bei D.Jočienės komentarai apie Konstitucijos stabilumo svarbą ir dinaminį Konstitucijos aiškinimą rodo, kad Teismas pradeda pamiršti savo misiją.
Teismų aktyvizmas – būtinas
„Mes turime Vengrijos, Lenkijos konstitucinius teismus – kažkada buvo pakilimas, po to buvo smukimas. Man atrodo, kad dabar Konstitucinis Teismas yra smukimo stadijoje, kadangi konstituciniai teismai iš principo turi būti aktyvistiniai. Tuo jie skiriasi nuo ordinarinių teismų, kadangi konstitucinių teismų misija, visų pirma, yra ne tik ir ne tiek išspręsti konkretų ginčą, bet kartu ir užtikrinti Konstitucijos viršenybę ir konstitucinį teisingumą“, – sakė jis.
D.Žalimo teigimu, šią kryptį Teismas nuosekliai vystė, tačiau dabar, panašu, jos yra atsisakoma.
„Teismas turi nagrinėti ir tuos klausimus, kurie kyla byloje, kurių nekelia jokia bylos šalis, tai iki šiol buvo daroma ir dėl to Lietuvoje Konstitucinis Teismas buvo žinomas kaip principingas, drįstu teigti, ir teisingas“, – pabrėžė jis.
„Dabar Konstitucinis Teismas niveliuojasi su ordinarinių teismų logika – kai mato ginčą kaip paprastą ginčą tarp dviejų piliečių, kur iš tiesų už ieškinio ribų neišeisi. Tai yra tendencija, kuri yra priešinga konstitucinių teismų paskirčiai ir priešinga visos visuomenės interesams, kad Konstitucijos viršenybė būtų garantuota“, – aiškino D.Žalimas.
-
Prezidentas minint Gegužės 3-iosios Konstituciją: tikrai turime, kuo didžiuotis
-
Valdžios stalčiuose – šūsnis neįgyvendintų Konstitucijos sargų sprendimų: kai kas marinuojama ir keliolika metų
-
KT vadovė – apie keistus klausimus Seime, galimybių pasą, D.Žalimo kritiką ir „MG Baltic“ bylos aidus
-
Seimui pristatyta E.Šileikio kandidatūra, nors politikų lauktų reikiamų pažymų jis nepateikė
Būtent ši tendencija jam ir kelia daugiausiai nerimo, nes neegzistuojant tokiai pozicijai, greičiausiai nebūtų sprendimų daugelyje bylų, kurias aptaria ir pati D.Jočienė, jose nebūtų apgintas konstitucinis teisingumas.
„Pavyzdžiui, kad ir dėl šeimos sampratos, nes ten turbūt buvo galima to klausimo išvengti, dėl įvairių Seimo komisijų veiklos, nediskriminavimo pagrindų, priekabiavimo. Daugeliu atvejų Teismas iš tiesų buvo pakankamai aktyvistinis būtent demokratijos ir žmogaus teisių interesais“, – sakė šiuo metu VDU Teisės fakulteto dekanu dirbantis mokslininkas.
D.Žalimas prisimena Taivano Konstitucinio Teismo pirmininko žodžius, kad aktyvizmas yra būtinas norint, kad šalyje būtų mažiau valdžios savivalės ir būtų ginamos žmogaus teisės, todėl D.Jočienės komentarus sako vertinantis itin kritiškai.
„Tokie pasakymai kyla iš konstitucinės justicijos paskirties nesupratimo šiuolaikinėje visuomenėje, ir to, kam reikalingi apskritai tokie atskiri konstituciniai teismai. Jie ir reikalingi tam, kad jie dirbtų šiek tiek kitaip, nes kiekvienoje Konstitucinio Teismo byloje iš esmės yra viešasis interesas, skirtingai nuo bylų nagrinėjimo kituose teismuose“, – pabrėžė jis.
Būdamas ramus dėl argumentų, kuriais pagrindžia savo žodžius, D.Žalimas sako norintis tikėti, kad Teismo pirmininkė savo interviu neišnaudoja bandymui atgrasinti kitus žmones nuo kritikos.
„Žinote, kai yra tiesiog pasakoma, kad visi sprendimai visada yra argumentuoti, be jokių argumentų, ir kada kritiką mėginama paaiškinti kažkokiom asmeninėmis ambicijos, tai ne tik, kad nepuošia, bet ir potencialiai gali atgrasinti potencialius kritikus nuo kritikos. Tai tikrai nėra suderinama su vakarietiška demokratine visuomene“, – sakė jis.
