„Tikiuosi vieną dieną išvysti šią kompaniją teisiamųjų suole. Beje, būtent to jie bijo nuo pat 2015 m., kai kartu su savo komanda ir keliais užsienio kolegomis pradėjome Batumio procesą – iniciatyvą pasmerkti rusijos kt. „teisėjus“ už jų įvykdytą agresijos nusikaltimą“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo D.Žalimas.
Ikiteisminį tyrimą jis prašo pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 110 str., nustatantį atsakomybę už agresiją, naudojantis universaliąja jurisdikcija.
„Už šį nusikaltimą Lietuvos Respublika gali traukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn, nesvarbu, kokią pilietybę tie asmenys turi ir kur jie tokį nusikaltimą padarė. Visuotinai pripažinta, jog aneksija yra vienas iš agresijos aktų“, – pastebi teisininkas.
D.Žalimas primena, kad Rusijos Konstitucinio teismo teisėjai yra priėmę iš viso 5 nutarimus dėl Ukrainos teritorijos dalių aneksijos – vieną (per vieną naktį) 2014 m. kovo 19 d. dėl Krymo aneksijos ir keturis (per pastarąjį savaitgalį) 2022 m. spalio 2 d. dėl Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių aneksijos.
„Pagal rusijos įstatymus vadinamojo konstitucinio teismo pritarimas yra būtinas aneksijai įvykdyti, tad šio „teismo“ „teisėjai“ priskirtini aukščiausiai šalies vadovybei, kuri veiksmingai kontroliuoja politinius sprendimus dėl aneksijos, kaip agresijos akto, vykdymo. Neabejotinai pagal savo kompetenciją ir kvalifikaciją vadinamojo rusijos konstitucinio teismo „teisėjai“ puikiausiai supranta rusijos agresijos prieš Ukrainą, įskaitant jos teritorijos dalių aneksiją, nusikalstamą pobūdį“, – rašo buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas.
-
Rusijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad Krymo aneksija yra teisėta
-
Lietuva nusprendė neįsileisti Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjų, V.Putinas piktinasi
-
Rusijos agresija tęsiasi: V.Putinas skelbia apie „keturis naujus regionus“
-
Rusija blokavo Vakarų bandymą JT pasmerkti Ukrainos teritorijų aneksiją
-
JT: po Rusijos įvykdytos Ukrainos sričių aneksijos teisių pažeidimų problema paaštrės
Jis prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn iš viso 20 Rusijos Konstitucinio teismo teisėjų: „9 iš nurodytų jų (Zorkin, Gadzhiev, Kazantsev, Knyazev, Kokotov, Krasavchikova, Mavrin, Melnikov, Zharkova) priėmė visus penkis 2014 m. kovo 19 d. ir 2022 m. spalio 2 d. nutarimus, 1 (Bushev) – keturis 2022 m. spalio 2 d. nutarimus ir 10 (Aranovskiy, Boytsov, Bondar, Danilov, Yaroslavtsev, Khokhryakova, Kleandrov, Rudkin, Seleznev, Zhilin) – vieną 2014 m. kovo 19 d. nutarimą“.
D.Žalimas taip pat praneša trečiadienį kreipęsis ir į Užsienio reikalų ministeriją prašydamas inicijuoti visiems šiems „teisėjams“ (didžiajai daliai – pratęsti) nacionalines ir ES lygmens sankcijas.
D.Žalimo vadovaujamas VšĮ „Teisės ir demokratijos centras“ antradienį sužinojo, jog Lietuvos generalinė prokuratūra priėmė centro prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui Baltarusijoje, taip pat vykdomų „teisėjų“ rankomis.
Rusijos Konstitucinis teismas sekmadienį pripažino teisėtomis prezidento Vladimiro Putino pasirašytas sutartis dėl keturių Maskvos okupuotų Ukrainos regionų aneksijos, teigiama internete paskelbtuose teismo dokumentuose.
Teismas nusprendė „pripažinti... kaip atitinkančius Rusijos Federacijos konstituciją“ susitarimus dėl Ukrainos Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių prijungimo prie Rusijos.
Penktadienį Kremlius keturis okupuotus Ukrainos regionus paskelbė Rusijos dalimi.
Apie aneksiją paskelbta po praėjusią savaitę prasidėjusių ir antradienį pasibaigusių pseudoreferendumų, per kuriuos keturi rusų okupuoti Ukrainos regionai esą triuškinama persvara nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais, laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas ir pasmerkė šias aneksijas.
