Išplatintame premjero komentare teigiama, kad valstybė yra stipri tiek, kiek geba pasirūpinti silpniausiais.
„Nei vienas iš mūsų nėra apsaugotas nuo negalios ar senatvės. Nei vieno iš mūsų vaikai negali būti tikri, kad užaugs globojami tėvų. Be šeimos likę vaikai, neįgalieji, senyvo amžiaus žmonės negali tapti pykčio, paniekos ar pašaipų objektu“, – dėsto S.Skvernelis.
Pasak jo, nors valstybės ir savivaldybės institucijos turi derinti savo veiksmus su vietos bendruomenėmis, tačiau viešai kurstoma neapykanta ir aiškūs silpnesnės pusės užgauliojimai netoleruotini.
„Raginu atsakingas centrinės valdžios ir savivaldos institucijas kuo greičiau rasti sprendimus, kur būtų geriausia vieta įkurti be tėvų globos likusius vaikus ir apgyvendinti neįgaliuosius asmenis. Taip pat raginu tiek vietos bendruomenių lyderius, tiek teisėsaugos institucijas suprasti, kad neapykantos kurstymas veda į dar sunkesnes veikas, kurios vėliau baigiasi labai liūdnomis pasekmėmis“, – teigia S.Skvernelis.
Kreipėsi į valstybės vadovus
Žurnalistė ir paralimpinis čempionas antradienį viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narius, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą ir Lygių galimybių tarnybą.
„Mes visi daug ir gražiai kalbame apie tai, kad kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už tai, kokioje valstybėje mes gyvename. Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, o žmogaus orumą gina įstatymas. Turime įstatymus, kurie turėtų užtikrinti, kad Lietuvoje žmonės nebūtų menkinami dėl jų negalios ar socialinės padėties. Tačiau tai, ką pastarosiomis savaitėmis stebime skirtinguose šalies kampeliuose, kelia didžiulį nerimą.
Du sveiku protu sunkiai suvokiami atvejai, apie kuriuos jūs neabejotinai girdėjote. Pirmasis – Biržuose, Latvygalos gatvės gyventojai užblokavo globos namų statybą. Minėtoje gatvėje buvo planuota pastatyti globos namus aštuoniems be tėvų globos likusiems mažamečiams, tačiau dalis gatvės gyventojų surinko parašus ir pareikalavo, kad toks objektas neiškiltų.
Žiniasklaidoje teigiama, kad minėtoje gatvėje, be kitų, gyvena turtingesni verslininkai, kurie, kaip reiktų suprasti, ir buvo pagrindiniai pasipriešinimo vaikų globos namams iniciatoriai. Gyventojų parašus pateikė verslininkas Algirdas Kiznis. Pagrindinis argumentas, kodėl negalima statyti vaikų globos namų buvo toks: „Tai rami, puiki vieta prie ežero, ateis vaikai – ir prasidės košmaras! Mes už vaikus, bet tik ne mūsų gatvėje!“
Ar taip nepažeidžiamos vaiko teisės?
Tame pačiame straipsnyje cituojamas Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas teigia girdėjęs argumentus, jog tie vaikai obuolius išpurtys, vyšnias išdraskys, braškes išmindys. Kitaip sakant, globos namų priešininkai perša mintį, kad globos namuose augantys vaikai yra asocialūs ir nepaklusnūs. Ar taip nepažeidžiamos vaiko teisės?“ –klausimą kėlė D.Žeimytė-Bilienė ir M.Bilius.
„Pasipriešinus gyventojams vaikų globos namus nuspręsta statyti kitoje gatvėje. Kodėl? Nėra informacijos, kad šios statybos būtų buvusios nelegalios, kad nėra leidimų. Akivaizdu, kad pasirinktas atsitraukimo kelias vien dėl to, kad pasipriešino nepatenkinti gyventojai. Jeigu taip nuolaidžiaujama, kaip valstybė įgyvendins savo pažadą iki 2020 m. Lietuvoje panaikinti vaikų namus?
Dar vienas daug dėmesio visuomenėje sulaukęs įvykis – Žiežmariuose. Čia Lauko gatvės gyventojai bando užblokuoti namo, kuriame ketinama apgyvendinti dešimt protinę negalią turinčių žmonių, statybas. Statybas inicijuoja Strėvininkų socialinės globos namai, projektas vykdomas pagal Vyriausybės programą, kuri numato, kad neįgalūs asmenys, kurie gali gyventi savarankiškai, apgyvendinami grupinio gyvenimo namuose, taip siekiant juos kuo labiau integruoti į visuomenę.
Kokią čia mes „gerovės“ valstybę kuriame?
Minėtos gatvės gyventojai blokuoja statybas, savo poziciją jie grindžia tuo, kad negalią turinčių žmonių esą negalima prognozuoti, tvirtina, kad jų vaikai bus nesaugūs, nes esą tie žmonės gali juos tvirkinti, teigia, kad nenori, kad jų vaikai matytų daunus už tvoros.
Kas tai, jeigu ne žmogaus orumo įžeidimas, akivaizdus, pažeminimas, stigmatizavimas, protinę negalią turinčius žmones sulyginant su pedofilais?
Gerbiami mūsų valstybės vadovai, Seimo nariai ir atsakingų institucijų atstovai, kadangi jūs niekaip iki šiol nereaguojate į šiuos du įvykius, gal galite atsakyti, kas nutiko su mūsų šalimi, kad jos piliečiai ėmė kovoti prieš silpniausias ir pažeidžiamiausias visuomenės grupes: neįgaliuosius ir tėvų paliktus vaikus? Kokią čia mes „gerovės“ valstybę kuriame? Ar valstybės pareiga – ginti silpniausius – šiuo atveju nebegalioja?“, – rašė pora.
„Šie du įvykiai jau nėra atsitiktinumas, jie gali atverti Pandoros skrynią, kada minia nusprendžia, kaip turi būti. O patirties tokiais atvejais jau turime. Šios dvi situacijos jau nebėra vien tik savivaldos ar globos namų reikalas. Tokios situacijos parodo, kad savivalda ir valstybinės įstaigos nebepajėgios pasipriešinti miniai, ir, turbūt dėl šventos ramybės, jai nuolaidžiauja.
Sunku sveiku protu suvokti, kad atėjo diena, kai reikia nuo žmonių savanaudiškumo, bukaprotiškumo ir neišmanymo ginti pačius silpniausius.
Bet kur mes nukeliausime su tokia pozicija? Vėl uždarysime neįgaliuosius į getus? Vaikų namų auklėtinius vėl sukišime į mūsų visų pinigus siurbiančius ir mažamečius traumuojančius valdiškus namus?
Šiose istorijose įžvelgiame ir aiškius diskriminacijos dėl negalios bei socialinės padėties požymius. Ir neįgalieji, ir vaikai piešiami niūromis spalvomis, jiems klijuojamos etiketės: vieniems tvirkintojų, kitiems asocialų. Ar šiuo atveju nepažeidžiamos žmogaus teisės?
Tiesą sakant, net sunku sveiku protu suvokti, kad atėjo diena, kai reikia nuo žmonių savanaudiškumo, bukaprotiškumo ir neišmanymo ginti pačius silpniausius. Tuos, kurie ir taip likimo jau nuskriausti.
Labai tikimės ir raginame atitinkamai reaguoti į šiuos du įvykius, imantis visų įmanomų veiksmų, išsiaiškinant visas aplinkybes, galbūt netgi nubaudžiant kai kuriuos asmenis už žmogaus orumą žeminančius pasisakymus.
Raginame išsiaiškinti, kodėl savivaldos institucijos nuolaidžiauja miniai, negina viešojo intereso, nesistengia užtikrinti lygių galimybių visiems Lietuvos piliečiams. Taip pat raginame peržvelgti mūsų teisinę bazę, nes pradėjus domėtis, kas tokiais atvejais gina tokių žmonių grupių interesus, paaiškėjo, kad Lygių galimybių įstatymas yra ribotas, tiksliau, įspraustas į tam tikrus rėmus, kurie neleidžia ginti visuomenės intereso plačiąja prasme.
Labai tikimės jūsų reakcijos, nes užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje būtina. Kitaip Biržų ir Žiežmarių situacijų matysime dar ne vieną ir ne viename Lietuvos kampelyje ir mums visiems bus labai nemalonu, gėda ir baisu gyventi tokioje Lietuvoje“, – sakė D.Žeimytė-Bilienė su vyru Mindaugu Biliumi.
