Protokolo ir etiketo ekspertas, Seimo narys Arminas Lydeka teigia, kad originaliausias D.Grybauskaitės sprendimas – nerengti garbių svečių priėmimo, o vietoje to organizuoti nemokamą koncertą tautai. Jis vyks sekmadienio vakarą sostinės S.Daukanto aikštėje, priešais prezidentūrą.
Tai išmintingas, protingas sprendimas rengti koncertą tautai, sakė A.Lydeka.„Kai kurios inauguracijos dalys yra numatytos Konstitucijoje, įtvirtintos įstatymais. Pavyzdžiui, priesaika Seime su Seimo pirmininku ir parlamentarais, nueinančiu prezidentu, sveikinimo žodžiais, apsikeitimai ordinais... Visa tai reglamentuota įstatymais. Gali skirtis tik puošybos detalės, kas prezidentą atlydi ir pan. Kitas įstatyme numatytas dalykas – prezidentūros perdavimas, pakeičiama vėliava, garbės sargyba. Gali skirtis nebent detalės. O štai kaip švenčia, pagerbia inauguraciją – jau priklauso nuo paties prezidento. Lietuvoje buvo įprasta, kad pasikeitus prezidentui vyksta priėmimas, šįmet jo nebus. Sakyčiau, tai originalus sprendimas. <...> Matyt, priėmimas nedaromas taupymo sumetimais. Sakyčiau, tai išmintingas, protingas sprendimas rengti koncertą tautai“, – sakė A.Lydeka.
Anksčiau skelbta, kad D.Grybauskaitės inauguracija turėtų kainuoti apie 28,5 tūkst. Lt. A.Lydekos teigimu, ši suma pakankamai kukli. Jis sveikino D.Grybauskaitės sprendimą atsisakyti nereikalingų, pompastiškų detalių – pavyzdžiui, naikintuvų skrydžio virš sostinės, koks vyko Lietuvos prezidentu tapus Rolandui Paksui.
A.Lydeka pastebėjo, kad naujo prezidento prisaikdinimo ceremonijoje įprastai dalyvauja visi ankstesni šalies prezidentai, todėl į Seimą turėjo būti pakviestas ir nušalintasis prezidentas R.Paksas.
„Mano galva, būtų teisingiau laikytis formalumų. Turėtų būti visi šalies vadovai – nuo V.Landsbergio iki V.Adamkaus, įskaitant ir R.Paksą. Nors pačioje ceremonijoje privalu dalyvauti dviems – nueinančiam ir ateinančiam. Buvusių prezidentų pakvietimas – daugiau pagarba, požiūris į juos“, – aiškino A.Lydeka.
Gali prisiekti su tautiniais drabužiais
A.Lydekos teigimu, prisiekiant prezidentas vyras privalo vilkėti kostiumą, o moteris – kostiumėlį. Tačiau, jo teigimu, protokolui nebūtų nusižengta ir apsirengus tautinį kostiumą.
„Tautinis drabužis yra išskirtinis, vienintelis, kurį galima sulyginti su oficialia apranga. Jei jaučia prisirišimą, meilę, šį drabužį žmogus gali vilkėti bet kada. Iš protokolo pusės niekada neprašausi“, – sakė pašnekovas.
 |
| D.Grybauskaitė. |
Vilkėdama tautiniu drabužiu D.Grybauskaitė pasirodė finaliniame Dainų šventės koncerte. Visgi A.Lydeka išrinktai prezidentei nerekomenduotų taip rengtis inauguracijos dieną, kadangi toks veiksmas galėtų sukelti priešiškų visuomenės reakcijų.
„Ir prisiekiant Seimo nariams viena kolegė atėjo su tautiniu rūbu. Jokiems reikalavimams ji nenusižengė. Taip prisiekti galėtų ir prezidentė, bet jei klaustų manęs, aš to tikrai nerekomenduočiau. Prezidentas yra vienas, išskirtinis toks asmuo šalyje, jis turi būti tautos taikytojas ir kuo mažiau iššaukti priešingų nuomonių. O taip apsirengus visuomenėje kiltų diskusijos, vieniems patiktų, kitiems ne... Manau, ji turėtų rengtis neutraliai“, – sakė A.Lydeka.
Priesaikų tekstai skyrėsi
Visų tarpukario Lietuvos prezidentų priesaikos tekstai buvo skirtingi, tačiau jų esmė panaši: prisiekiama tarnauti tautai, gerbti Konstituciją ir įstatymus. „Pirmojo prezidento, Antano Smetonos, priesaika 1919 metais vyko stebint 28 asmenų Tarybai. Tuomet kažkokio priesaikos teksto dar nebuvo, tik po to susirūpinta jos patvirtinimu. Išskirtinis buvo Kazio Griniaus prisaikdinimas 1926 metais – jis pasakė iškilmingą pasižadėjimą tautai, tačiau dvasininko – vyskupo – nebuvo“, – sakė istorijos mokslų daktarė Vilma Akmenytė.
 |
| A.Smetonos priesaika. |
Anot jos, daugumoje pirmųjų prezidentų priesaikų jaučiama Konstitucijos viršenybė, išskyrus 1938-ųjų A.Smetonos priesaiką, kur pagrindinis šalies įstatymas tik paminimas, tačiau akcentuojamas paties prezidento autoritetas.
„Visas priesaikas Seime galėjo stebėti aukšti visuomenės veikėjai, dvasininkai, diplomatai, užsienio šalių atstovai. Tiesa, į 1919 metų priesaikos iškilmes buvo galima nusipirkti bilietą. Jo kaina nežinoma, tačiau turime išlikusį kvietimą“, – teigė V.Akmenytė.
Anuomet prezidento priesaikos dieną sostinė būdavo papuošiama, vykdavo šventė, prezidentas priimdavo žmonių sveikinimus. Atokesniuose šalies miestuose, kadangi informacija negalėjo sklisti taip greit, švenčiama nebuvo. „Tik 1931-1938 metais prezidentų priesaikos buvo transliuojamos tiesiogiai per radiją“, – sakė V.Akmenytė.
 |
| K.Griniaus priesaika. |
Prezidentai inauguracijos dieną aplankydavo Nežinomo kareivio kapą, pagerbdavo nepriklausomybės gynėjus, buvo įprasta rengti šventinius pasivaikščiojimus po miestą, aplankant svarbiausių institucijų pastatus. Anot istorikės, iš tarpukario iki šių laikų išlikusi ir iškilminga Prezidentūros perdavimo ceremonija. Vakare vykdavo kviestinių svečių prabangios vakarienės, dažniausiai – viešoje erdvėje. „Inauguracijos dieną, iki 4 dešimtmečio, prezidentai važinėdavo karietomis, šalikelėje stovėjo sargyba, apsauga. Asmeninius sargybinius turėjo visi prezidentai“, – teigė istorikė.
