„Komiteto tyrimo metu įvertinus visą pateiktą informaciją, darytina išvada, kad galiojantis reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo vertinant teikiamos informacijos pobūdį ir yra taisytinas, ir ypač neaiškumo pasekmė yra manipuliavimas slaptomis kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis pažymomis“, – teigiama trečiadienį vienbalsiai patvirtintose TTK išvadose.
Seimas dar pernai spalį TTK buvo pavedęs atlikti parlamentinį tyrimą, ar tinkamai elgiamasi su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija.
TTK pirmininkas Julius Sabatauskas žurnalistams sakė, kad siūloma sudaryti darbo grupę Kriminalinės žvalgybos įstatymui ir kitiems teisės aktams tobulinti.
Anot jo, komitetas konstatavo, kad atliekant kriminalinę žvalgybą surinkta informacija, jeigu pagal ją nepradedamas ikiteisminis tyrimas, gali būti naudojama tik nusikaltimų prevencijai.
„Gauta informacija neturi būti piktnaudžiaujama. Pastebime piktnaudžiavimo faktų – gavau informacijos ir ja pamojavau. Tas pamojavimas, mūsų vertinimu, gali būti laikomas įstatymo pažeidimu ir gal net nusikalstama veika“, – teigė J.Sabatauskas.
„Kadangi ta informacija yra įslaptinama ir pažyma taip pat yra slapta, mes sakome, kad pats fakto atskleidimas apie turimą tokią informaciją laikytina, kad daromas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pažeidimas ir net nusikalstama veika. Tai reglamentuota Baudžiamojo kodekso 125 straipsnyje „Valstybės paslapties atskleidimas“, – dėstė parlamentaras.
TTK išvadoje teigiama, kad kriminaline žvalgyba siekiama užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms arba nustatyti tokias veikas darančius, padariusius asmenis, „todėl ta informacija, kuri gaunama kriminalinės žvalgybos metu, neturi būti įrankis, naudojamas politikų ar valstybės institucijų pareigūnų ne įstatymų nustatytais tikslais“.
„Būtina žinoti, bet nebūtina kalbėti“, – akcentavo J.Sabatauskas.
Seimo komitetas savo išvadose taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina nustatyti vienodą tvarką dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautos informacijos naikinimo. Dabar skirtingos teisėsaugos institucijos ir skirtingi pareigūnai savaip interpretuoja ir taiko nuostatas, kokiais atvejais kokie duomenys turi būti sunaikinti, o kokie saugomi.
„Komitetas sutinka tik su vienu pagrindu – kad gali būti nenaikinama ta informacija, kuri gali būti naudojama nusikalstamų veikų prevencijai. Jokiais kitais tikslais – ne“, – sakė J.Sabatauskas.
Jis pabrėžė, kad komiteto nuomone, kriminalinės žvalgybos informacija skiriant asmenį į pareigas neturi būti naudojama.
„Toliau gali būti saugoma tik ta informacija, kurios reikia nusikaltimų prevencijai, o ne pažymų rašymui, taip pat – ne tarnybinės ar drausminės atsakomybės taikymui. Dabar įstatymas leidžia panaudoti informaciją šiems tikslams“, – tvirtino komiteto pirmininkas.
TTK išvadose siūloma tobulinti ir kriminalinės žvalgybos veiksmų (slapto pokalbių klausymo, sekimo, susirašinėjimo kontrolės ir pan.) sankcionavimo tvarką.
TTK išvadose siūloma tobulinti ir kriminalinės žvalgybos veiksmų (slapto pokalbių klausymo, sekimo, susirašinėjimo kontrolės ir pan.) sankcionavimo tvarką. Pabrėžiama, kad tokį leidimą išduodantis pareigūnas turi gauti pilną informaciją, kodėl būtina taikyti tokius veiksmus, o jo paties sprendimas privalo būti motyvuotas.
„Per daug formaliai atliekamas tas sankcionavimas, nėra vienodos praktikos, mes siūlome, kad būtų nustatyta vienoda tvarka. Dėl to taisyti įstatymų nereikia, tai taikymo praktikos klausimas“, – sakė J.Sabatauskas.
Anot jo, anksčiau su prašymais išduoti sankcijas klausytis pokalbių pareigūnai vykdavo į Šiaulių teismą, bet pasikeitus teismo vadovybei, ši praktika panaikinta. Tačiau J.Sabatauskas teigė, kad pastebima tendencija, jog dabar vykstama į kitą teismą. Į kurį, atskleisti jis atsisakė.
Seimo komiteto vadovas sakė negalįs atskleisti duomenų, kiek kriminalinės žvalgybos tyrimų neperauga į ikiteisminius tyrimus, nes ši informacija įslaptinta.
„Daug“, – teigė politikas.
Seimas rugsėjo pabaigoje nutarimu pavedė TTK atlikti parlamentinį tyrimą „dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“. Tyrimas inicijuotas, kai prezidentė, vadovaudamasi slaptomis pažymomis, pareikalavo iš pareigų atleisti dalį viceministrų, švietimo ir mokslo ministru neskyrė Seimo vicepirmininko „darbiečio“ Vydo Gedvilo.
Korupcijos prevencijos įstatymas numato, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba turi pateikti vadovams informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, siekiant įvertinti asmens patikimumą.
