Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 09 27 /11:59

Dainius Gaižauskas panoro uždrausti NSGK nariams komentuoti Irinos Rozovos tyrimą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), penktadienį ėmęsis pasirengimo tyrimui dėl Irinos Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais, susiginčijo, kas po komiteto posėdžių turės teisę komentuoti žiniasklaidai tyrimo eigą. Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas tai norėjo daryti vienas arba leisti savo pavaduotojui, tačiau tam pasipriešino opozicija. Penktadienį nuspręsta pirmiau gauti informaciją iš Valstybės saugumo departamento (VSD), o tik vėliau apklausti I.Rozovą.
Irina Rozova, Dainius Gaižauskas
Irina Rozova, Dainius Gaižauskas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

D.Gaižauskas penktadienį sakė, kad posėdžiai bus vieši, išskyrus tas dalis, kuriose bus aptariama slapta informacija.

Komitetas šiuo klausimu dirbs kaip komisija, D.Gaižausko pavaduotojas šiam tyrimui nėra patvirtintas.

Komiteto nariai penktadienį nemažai laiko skyrė aiškinimuisi, kas tyrimo eigą komentuos žiniasklaidai.

D.Gaižauskas norėjo, kad į reglamentą būtų įtrauktas punktas, jog tai gali daryti pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas asmuo, tačiau kiti komiteto nariai svarstė, kokiu pagrindu jiems bus uždrausta kalbėti su žurnalistais, jeigu šie turės klausimų komiteto nariams.

„Įstatyme aiškiai parašyta, kaip turi būti. Aiškiai pasakyta, kol vyks tyrimas, komentuos tik pirmininkas, arba įgaliotas asmuo. Tyrimas aiškiai reglamentuotas – bus padarytas pažeidimas, aš iškart reaguosiu“, – be užuolankų kalbėjo D.Gaižauskas.

Jis ne kartą pabrėžė, jog tokią tvarką numato įstatymas: „Pakankamai aiškiai įvardija, kad kol vyksta tyrimas, negali būti nuomonių komisijos narių (...) Ir net diskusijų negali būti“.

Reiktų baigt su informacijos nutekėjimu, yra drausmė ir viskas.

NSGK posėdyje Virgilijų Alekną pavadavęs Eugenijus Gentvilas teigė, kad Seimo nariai turi teisę komentuoti, o konservatorius Arvydas Anušauskas pabrėžė, jog Seimo statute parašyta: Seimo narys teikia informaciją apie savo darbą – uždrausti kalbėti jam niekas negali.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eugenijus Gentvilas

D.Gaižauskas posėdyje atkreipė dėmesį, kad vykus Mindaugo Basčio veiklos tyrimui daug informacijos nutekėjo.

„Reiktų baigt su informacijos nutekėjimu, yra drausmė ir viskas“, – komiteto narius mokė jis.

D.Gaižauskas klausė, kas bus, jei tyrimo eigoje visi ims reikšti savo vertinimus, kai yra nekaltumo prezumpcija.

„Kas ten žino, koks tas jūsų supratimas“, – pareiškė jis.

Vėliau balsuojant dėl darbo reglamento, kuriuo bus vadovaujamasi vykdant tyrimą, komiteto nariai pasisakė už tai, kad D.Gaižauskas arba jo pavaduotojas žiniasklaidai teiktų tik oficialius komiteto komentarus.

Penktadienį į posėdį atvyko į jį naujai paskirta Lietuvos socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė.

Po balsavimo D.Gaižauskas susizgribo, kad ji dar nėra pilnateisė komiteto narė, nes Seimo pirmininkas nepasirašė tam tikrų dokumentų. Todėl posėdyje imta svarstyti, kad ji neturėjo teisės balsuoti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dovilė Šakalienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Dovilė Šakalienė

Tuomet E.Gentvilas pareiškė, kad D.Gaižauskas, kaip komiteto pirmininkas, atvyko nepasiruošęs – dėl D.Šakalienės jis ėmė kelti klausimą tik tada, kai nepatiko balsavimo rezultatai, tuo metu tai jam turėjo rūpėti dar prieš posėdį.

Vėliau NSGK nariai ėmė dėlioti tyrimo planą. Laiko nėra daug – tyrimą jie turi baigti iki gruodžio 1 dienos.

D.Gaižauskas siūlė pirmiausiai susirinkti visą informaciją, o tik paskui imtis apklausų.

„Dvi dienas paskirti Valstybės saugumo departamento darbuotojams, kad pateiktų visą pilną informaciją, maksimaliai visą“, – teigė jis.

Komiteto pirmininkas kalbėjo, kad būtina apklausti saugumo darbuotoją, kuris bendravo su I.Rozova, gauti dokumentus, jei yra – garso, vaizdo įrašus.

V.Bakas: tai sugriaus pareigūnų darbą

Buvęs komiteto pirmininkas Vytautas Bakas atkreipė dėmesį, kad D.Gaižauskas nori „eiti į gylį“ – prašyti, kad VSD pateiktų informaciją apie savo šaltinius, įvardytų, kaip pareigūnai rinko informaciją apie I.Rozovą, pateiktų vaizdo įrašus. Pasak parlamentaro, tai pakenktų VSD, be to Seimas saugumo departamento veiklos metodų tirti komiteto neįgaliojo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas

„Nenorėčiau, kad būtų pritariama tam. Ar mes siekiame pirminių informacijos šaltinių – daugybės metų VSD įdirbio, įrašų, pareigūnų? Tai sugriaus pareigūnų darbą, tai yra nepriimtina ir neteisėta“, – pabrėžė jis.

D.Gaižauskas sakė, kad reikia visos informacijos, nuo to priklauso tyrimo kokybė.

„Kol neturime visos informacijos, klausti žmones, kad paaiškintų aplinkybes, nėra prasmės“, – teigė D.Gaižauskas.

Pasiūlė apklausti V.Tomaševskį

E.Gentvilas atkreipė dėmesį, kad plane suformuluota spręsti klausimą dėl netinkamo informacijos panaudojimo, jau iš anksto pasakant, kad jis buvo netinkamas. Jis siūlė nurodyti, kad informacijos naudojimas buvo galbūt netinkamas.

D.Gaižauskas pabrėžė, kad būtina išklausyti V.Baką, L.Kaščiūną ir kitus parlamentarus, kurie, iš viešai žinomos informacijos, žinojo informaciją apie I.Rozovą, bet nieko nedarė.

„Labai nekorektiškai padarytas planas“, – pastebėjo V.Bakas. Jis pabrėžė, kad įvardijamos tik valdantiesiems oponuojančių parlamentarų pavardės. Buvęs komiteto pirmininkas pastebėjo, kad jas į viešumą paleido tas pats D.Gaižauskas.

V.Bakas pastebėjo, kad anksčiau būta įvairios informacijos ir apie Lietuvos lenkų partijos pirmininką Valdemarą Tomaševskį, jis siūlė apklausti ir jį, pasiteirauti, ar jis žinojo apie I.Rozovos bėdas, o galbūt nenorėjo nieko žinoti.

Pirmiau gaus informaciją iš VSD, o apklausos – paskui

Vėliau komiteto nariai ginčijosi, ar pirmiau reikia apklausti I.Rozovą ir kitus, ar pirma prašyti departamento informacijos ir apklausti jo darbuotojus.

„Jei norit profesionaliai, turit turėti faktines aplinkybes, ne prielaidas“, – dėstė komiteto pirmininkas.

L.Kaščiūnas pabrėžė, kad negalima sakyti, jog komiteto nariai neturi informacijos – yra VSD pažymos.

„Jei gausime įslaptintą informaciją ir pagal tai užduosime klausimus, I.Rozovą gali tekti apklausti slaptame kambaryje, tai gali pakirsti visuomenės teisę žinoti“, – pastebėjo konservatorius.

Balsavime balsai pasiskirstė vienodai, todėl D.Gaižausko balsas lėmė, jog pirmiausiai bus prašoma VSD informacijos.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok kreipėsi į NSGK, kad nuo tyrimo nusišalintų V.Alekna, L.Kasčiūnas ir V.Bakas.

E.Gentvilas pareiškė, kad į šį raštą reikia nereaguoti, L.Kaščiūnas jam pritarė.

„Kaip galime reaguoti į žmones, kurie ginasi tokiu būdu (...) Čia yra politinės kovos momentas“, – teigė L.Kaščiūnas.

D.Šakalienė pastebėjo, kad tokį klausimą yra gavusi ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija, kuri savo nuomonės dėl to dar nesuformulavo.

„Pirmai tyrimo daliai tikrai nėra pagrindo (nusišalinti – aut.), o dėl kitų dalių gali būti aktualu“, – sakė D.Gaižauskas. Buvo nuspręsta palaukti, kokią nuomonę dėl to pareikš etikos sargai.

Dėl apkaltos nespręs

Seimas antradienį NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I.Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos tų ryšių grėsmės nacionaliniam saugumui.

NSGK taip pat ketina aiškintis ir politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmus. Bus aiškinamasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I.Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Bus tiriama, ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl I.Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui.

Komitetui taip pat pavesta aiškintis, ar gauta įslaptinta Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija naudota tinkamai, ar ja nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui.

Tačiau komitetas nespręs, ar dėl savo veiksmų I.Rozova ir kiti parlamentarai nusipelnė apkaltos. Dėl to, jei po komiteto tyrimo bus matoma būtinybė, Seimas turėtų kurti kitą komisiją.

Neeiliniame Seimo NSGK posėdyje, surengtame rugpjūčio viduryje, paaiškėjo, kad VSD turi informacijos apie I.Rozovos bendradarbiavimą su Rusijos diplomatais. Su šia informacija buvo susipažinęs Seimo pirmininkas V.Pranckietis bei kai kurie šio parlamento komiteto nariai.

2018 m. sausį Seimo pirmininkui pateiktame VSD rašte buvo rekomenduojama šiai parlamentarei nesuteikti teisės susipažinti su valstybės paslaptimis.

VSD duomenimis, I.Rozova nepatikima, nes su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui.

Taip pat, kaip rašoma dokumente, ji skirtingais laikotarpiais su Rusijos diplomatais aptarė galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Žvalgybos duomenimis, I.Rozova prieš aštuonerius metus bandė įtraukti Rusijos diplomatus, kad būtų daroma įtaka formuojant koalicijas Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, taip pat rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Pati I.Rozova neneigia bendravusi su konsulu, tačiau tikina, kad ryšiai buvo ne asmeniniai, o neoficialūs. Susitikimuose ji esą kalbėjo ne apie politiką ir finansinę paramą, o apie kavą, cukrų ir barščius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?