„Labai smagu stebėti, kad vis daugiau vilniečių renkasi aktyvų gyvenimo būdą – bėgioja, važinėja dviračiais, vaikšto su lazdomis. Daugeliui miestiečių judėjimas, sportas yra tapęs tam tikra rutina“, – pradėdamas programos pristatymą pasidžiaugė D. Kreivys ir pasidalino gyvenimiška istorija, kuri iliustruoja daugelio vilniečių problemas, susijusias su sveikatingumu bei gydymu.
„Mano bičiulis norėjo lankyti baseiną, tačiau į jį užsiregistruoti nepavyko, nes jis buvo perpildytas. Taigi, norėdamas judėti, nutarė bėgioti. Bėgiodamas mieste, dažnai palei Žvėryno-Neries kilpą, jis pajuto, kad ima skaudėti sąnarius, prasidėjo kosulys. Nutarė kreiptis į polikliniką, tačiau vizito teko laukti apie mėnesį, po to – panašiai tiek ir tyrimų. Tai tipinė situacija, kuri iliustruoja tris labai svarbias sritis, apie kurias ir norėsiu kalbėti, o jei tapčiau meru – ir spręsti“, – sakė D. Kreivys.
Pasak jo, tai gydymo įstaigų ir sveikatos apsaugos Vilniuje kokybė, sporto infrastruktūros bei taršos sostinėje klausimai: „Kalbėdamas šiomis temomis noriu įvardyti proveržio tikslus, kuriuos keliame ir sau, ir atsakingoms savivaldybės įstaigoms“.
Pasak, D. Kreivio, pirmasis tikslas – gydymas ir diagnozė per vieną dieną. „Tokį tikslą keliame sostinės atskaitomybėje esančioms poliklinikoms, nes šiandien, deja, tai yra privačių, o ne viešų poliklinikų realybė“, – kalbėjo jis.
Antrasis – puiki sporto infrastruktūra sostinėje. „Rengiamasi statyti stadioną, didžiulį centrą, kuriame būtų biblioteka, gaisrininkų rengimo centras ir kita. Mes siūlome, kad tam planuojami 100 milijonų eurų būtų paskirstyti taip, kad visame mieste išdygtų 59 sporto objektai visame mieste. Tiek jų galima pastatyti už šią sumą“, – konkrečiais skaičiavimais dalijosi D. Kreivys.
Trečiasis TS-LKD kandidato į Vilniaus miesto merus tikslas – kiekviename mikrorajone – parkas, o mieste – efektyvi taršos kontrolės sistema.
Būtent tai turi būti ir veikti švariame, patogiame, žaliame Vilniuje.
Diagnozė ir gydymo paskyrimas sostinėje – per vieną dieną
„Versle naudojamas posakis: pasakyk, kaip matuosi mano darbą, tokio rezultato aš ir sieksiu. Šis posakis puikiai iliustruoja, kaip mes planuojame Vilniaus miesto sveikatos apsaugos pertvarką“, – kalbėjo D. Kreivys.
Gydymo įstaigų sujungimas į vieningą struktūrą, modernus poliklinikų valdymas bei gydymas per vieną dieną – tokie pagrindiniai D. Kreivio tikslai.
„Norime įsipareigoti, kad po 4 kadencijos metų šūkiu „Diagnozė ir gydymo paskyrimas per 1 dieną“ galėtų didžiuotis ne tik privačios, bet ir savivaldybės valdomos sveikatos priežiūros įstaigos“, – teigė D. Kreivys.
Kitas svarbus rodiklis, kuriuo vadovaujasi ir PSO ir kurio būtų siekiama sostinėje – ilgėjanti miestiečių gyvenimo trukmė.
Tam reiktų imtis konkrečių priemonių. „Sostinės gydymo įstaigos turėtų būti apjungtos į vieningą struktūrą. Tai leistų ne tik taupyti žmogiškuosius ar finansinius išteklius, bet ir išvengti besidubliuojančių funkcijų, tokių kaip buhalterinė apskaita ar viešieji pirkimai. Tai leistų gerokai efektyviau išnaudoti turimą turtą bei įrangą, įstaigų infrastruktūrą, taip pat ją modernizuoti bei atnaujinti“, – įsitikinęs D. Kreivys.
Jis mano, kad Vilnius galėtų turėti bent 5 efektyvius diagnostikos centrus: „Vieningas įstaigų valdymas bei modernūs informacinių technologijų sprendimai užtikrintų spartesnį bei kokybiškesnį paslaugų teikimą visame Vilniaus mieste. Elektroninė sistema pasiūlytų vilniečiams greičiausiai atsilaisvinančius gydytojus bei įstaigas“.
Antras žingsnis – modernus gydymo įstaigų bei poliklinikų valdymas.
„Šiandien jis nėra efektyvus, nes daugelio gydymo įstaigų vadovai yra patys geriausi medikai. Užuot gydę žmones, jie yra priversti gilintis į biurokratines procedūras, finansus, personalo valdymą. Mes manome, kad gydytojai turi daryti tai, ką išmano geriausiai – gydyti žmones. O įstaigoms turi vadovauti – profesionalių personalo atrankos agentūrų atrinkti sveikatos sferos vadybininkai“, – yra įsitikinęs D. Kreivys.
Manome, kad gydytojai turi daryti tai, ką išmano geriausiai – gydyti žmones. O įstaigoms vadovauti – geriausi vadybininkai.
„Gydymo procesas prasideda nuo šeimos gydytojo. Nuo jo žinių, kompetencijų, žmogiško bendravimo priklauso ne tik paciento gydymas, bet ir eilės prie kitų specialistų durų. Todėl ypatingą dėmesį skirsime gerindami pirminę sveikatos apsaugos priežiūros kokybę, didindami praktikuojančių šeimos gydytojų skaičių, keldami jų kvalifikaciją. Pagal šiandien pasaulyje vyraujančias naujas sveikatos vadybos praktikas pacientas turi atsidurti gydymo centre – ne jis turi varstyti gydytojų duris, tačiau gydytojų komanda turi spręsti jo problemą“, – apie permainas kalba D. Kreivys ir teigia, jog siekiant šio tikslo kiekvienoje poliklinikoje turėtų būti įdiegtas modernus pacientų srautų valdymas.
„Vilniuje planuojame įsteigti vieningą e-konsultavimo centrą, kuris veiktų visą parą, priimtų vaizdo skambučius ir gydytojas pirminę diagnozę nustatytų nuotoliniu būdu. Esant paprastai situacijai – išrašytų e-receptą, sudėtingesnei – gydytojas paskirtų vizito laiką pas reikiamus specialistus. Toks e-konsultavimas puikiai veikia Švedijoje, Olandijoje ir kitose šalyse. Ir mes galime pasinaudoti gerąja patirtimi“, – įsitikinęs D. Kreivys.
Vietoj vieno stadiono – 59 sporto objektai visame mieste
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Adomas Bužinskas pristatė pasiūlymus miestui, kaip atnaujinti sostinės sporto infrastruktūrą.
„Sveiko miesto koncepcijai labai svarbi sporto infrastruktūra. Ji turi būti prieinama kiekvienam vilniečiui. Šiandien ne tik negalime skatinti vilniečių sportuoti, mes negalime patenkinti jau norinčių sportuoti poreikių, nes neturime pakankamai infrastruktūros“, – įvardijo vieną sostinės skaudulių A. Bužinskas.
Juk daug sporto šakų bando tilpti švietimo įstaigų sporto salėse, bet vietos visiems neužtenka, tūkstančiai vaikų nepatenka į sporto būrelius, tūkstančiai mėgėjų negali sportuoti, nes neturi kur. Senjorai irgi nori sportuoti, tačiau jie tiesiog fiziškai neturi kur tai daryti.
Problema ne tik sporto infrastruktūros stoka, bet ir esančios būklė.
„Siūlome remtis gerąja užsienio šalių, konkrečiai Islandijos, patirtimi, kuri su panašiais iššūkiais susidūrė apie 1995 metus. Ten irgi buvo mažas paauglių užimtumas, daug jų vartojo alkoholį, rūkė, šalyje buvo nemažai savižudybių. Islandija situaciją pakeitė sukurdama nacionalinę užimtumo strategiją, kurios ašis buvo masinis vaikų sporto skatinimas.
Buvo įrengta 180 įvairaus dydžio futbolo aikščių (palyginkime – šiandien Vilniuje naudojimui pritaikytų 10), licenzijuota 800 trenerių. Ir šiuo metu Islandijoje sportuoja 90 procentų vaikų. Per 14 metų alkoholio suvartojimas jaunimo tarpe sumažėjo nuo 42 iki 5 procentų, tabako nuo 23 proc. iki 3 proc., net trečdaliu sumažėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, buvo uždaryti kai kurie reabilitacijos centrai, nes tiesiog neliko klientų. O šiandien Islandija patenka į laimingiausių pasaulio šalių trejetą“, – kalbėjo A. Bužinskas.
TS-LKD atstovai nemano, kad Vilniui siūlomas 100 milijonų eurų kainuosiantis Nacionalinis stadionas išspręstų minėtas problemas.
A. Bužinskas kalbėjo skaičiais: „Paskaičiavome, kad už tuos pinigus galime įrengti 59 sporto objektus visame Vilniuje ir taip skatinti vaikus sportuoti. Vietoj vieno daugiafunkcinio objekto sostinėje galima būtų pastatyti 10 standartinio dydžio futbolo aikštelių su dirbtine danga, taip pat pastatyti 5 baseinus, renovuoti 36 aikšteles, esančias prie ugdymo įstaigų, pastatyti naują modernų lengvosios atletikos maniežą, pastayti 1 didelį žiemos sporto šakų kompleksą, bent 3 sporto aikšteles, orientuotas į bendruomenių poreikius ir dar liktų lėšų 2 universaliems sporto kompleksams bei Vilniaus miesto stadionui, kuris atitiktų 4 UEFA žvaigždutes, jame tilptų 10 tūkstančių žiūrovų.“
Gimnazijos Vilniuje užterštumas – Pekino ar Delio lygio
Konservatorių kandidatė į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, Goda Karazijaitė, teigė, jog Vilniuje bendra metinė tarša artėja prie sveikatai pavojingos ribos, o sostinės gyventojų sergamumas kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis viršija šalies vidurkį.
Pavyzdžiui, S. Daukanto gimnazijos aplinkoje užterštumas siekia Pekino ar Delio lygį.
Kita sostinės problema – triukšmas. „Normą peržengiančioje triukšmo zonoje gyvena apie 80 tūkst. gyventojų, yra 55 mokyklos, 33 vaikų darželiai, 6 ligoninės. Būnant tokioje aplinkoje ilgą laiką auga miokardo infarkto, vegetaciniams nervų sistemos pakitimams“, – informacija dalijosi G. Karazijaitė.
Todėl TS-LKD komanda planuotų situaciją keisti ir atnaujinti, modernizuoti ar įrengti naujus parkus, kad jie būtų kiekviename sostinės mikrorajone. Taip pat riboti eismą senamiestyje. Įvesti kilpinį transporto judėjimą panaikinant bet kokį tranzitinį eismą. „Žinoma, senamiesčio gyventojai turėtų teisę ten įvažiuoti, tačiau šis sprendimas būtų priimtas tik gavus vilniečių pritarimą, o tam būtų organizuojama visuotinė vilniečių apklausa“, – žadėjo G. Karazijaitė.
Miesto centre automobilio stovėjimo vietos, kur leidžia miesto reljefas, būtų pakeistos į požemines stovėjimo aikšteles. Taip pat būtų rūpinamasi gatvių higiena – įrengiami želdiniai, apsauginės garso sienelės, nuolat valomos intensyviausios gatvės, būtų vykdoma išmetamosios taršos kontrolė.
Politinė reklama, bus apmokėta iš TS-LKD rinkminės sąskaitos.
