Tais pačiais metais Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros skelbtą konkursą, kurio vertė – 87 mln. litų, laimėjo bendrovių „Senovė“ ir „HafnerSrl“ konsorciumas. Viešųjų pirkimų tarnyba tuomet konstatavo, kad įrangos įsigijimo konkursas buvo neskaidrus, medžiaga perduota Generalinei prokuratūrai. Nustatyta, kad įdiegus minėtų bendrovių siūlomą įrangą į aplinką būtų išmetami gerokai leistinas normas viršijančių dioksinų ir furanų, sukeliančių vėžį, kiekiai.
„Užuot dirbusi, naujoji Vyriausybė užsiima politine ankstesnės valdžios „blogų“ darbų medžiokle, tik ne visada pastebi, kad šie darbai – jų pačių valdymo laikais. O dėl šio nesėkmingo ir brangiai Lietuvai kainuojančio projekto atsakomybę vienareikšmiškai turi prisiimti socialdemokratų vadovybė, taip pat ir dabartinė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė“, – teigė TS-LKD frakcijos atstovas Dainius Kreivys.
Užuot dirbusi, naujoji Vyriausybė užsiima politine ankstesnės valdžios „blogų“ darbų medžiokle, tik ne visada pastebi, kad šie darbai – jų pačių valdymo laikais.
Kalbant apie ūkio ministrės kaltinimą, kad ankstesnė Vyriausybė neva sudarė Lietuvai nenaudingą sutartį su tarptautine aukštųjų technologijų bendrove IBM, D.Kreivys atkreipė dėmesį, kad ministrės pateikta informacija yra klaidinanti ir neteisinga, o jos požiūris į pasaulinio garso aukštųjų technologijų įmonę kelia nerimą dėl būsimosios tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo į Lietuvą politikos vykdymo.
„Esame įsitikinę, kad projektas bei darbas su IBM, kaip su viena iš garsiausių pasaulyje aukštųjų technologijų įmonių, buvo vienas iš inovatyviausių bendradarbiavimo projektų Centrinėje ir Rytų Europoje. IBM yra neabejotinas lyderis, pasaulyje gebantis efektyviai mokslinius tyrimus versti produktais ir iš to labai sėkmingai uždirbti. Lietuvai, vykdančiai daug ir neblogų mokslinių tyrimų, trūksta būtent tokios patirties ir gebėjimų. Dėl šios priežasties sutartis su IBM buvo labai vertinga mūsų valstybei“, – sako D.Kreivys.
Lietuvos ir IBM bendri moksliniai tyrimai turėjo būti finansuojami kaip bendras Lietuvos valstybės ir tarptautinės įmonės projektas. Abi pusės sutarė, kad mokslinių tyrimų metu patirtas išlaidas ir gautą pelną dalysis lygiomis dalimis. Lietuva savo dalį moksliniams tyrimams vykdyti skirtų išlaidų planavo dengti Europos Sąjungos lėšomis.
Jis apgailestavo, kad po ilgo ir kruopštaus darbo, dėl Europos Sąjungos suvaržymų bei biurokratizmo, nebuvo surasta išeitis kaip toliau tęsti darbą abiems pusėms priimtina forma.
Nepavykus gauti Europos Komisijos sutikimo tokiam tyrimų finansavimo modeliui, Lietuva pasirinko bendradarbiavimo sutarties nutraukimo variantą. Pagal priimtus Europos Sąjungos dokumentus, pagalba bendram tarptautinės kompanijos ir valstybės projektui yra traktuojama kaip valstybės pagalba, o parama išimtinai tik tarptautinei kompanijai anot Europos Komisijos, jau nebėra valstybės pagalba. Pagal šį išaiškinimą Lietuva galėjo tik suteikti finansavimą IBM, prarasdama galimybę dalintis pelnu.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Birutė Vėsaitė |
„Išlaidos, kurias patyrė Lietuva dalyvaudama projekte, niekur neprapuolė, o buvo panaudotos lietuviškiems mokslinių tyrimų projektams, pavyzdžiui, „gerklės vėžio nustatymas tiriant žmogaus balsą“. Kai kuriuos projektus Lietuvos mokslininkai tęsia toliau, sukaupę naujos patirties“, – sakė D.Kreivys.
„Ir toliau manome, kad šis projektas buvo labai pažangus ir labai reikalingas Lietuvai. Kiekvienais metais išleisdama milžiniškas lėšas moksliniams tyrimams ir mokslinių tyrimų infrastruktūrai statyti bei išlaikyti Lietuva tebėra tarp atsiliekančių Europos Sąjungos valstybių pagal įregistruotus patentus ar komercializuotus projektus. Projektas su IBM galėjo padaryti proveržį šioje srityje“, – sakė TS-LKD frakcijos atstovas.
2010 m. buvo sudaryta Lietuvos Vyriausybės ir IBM sutartis dėl šešių mokslinių tyrimų atlikimo. Lietuva šiame projekte turėjo dalyvauti lygiomis dalimis su IBM. Mūsų šalies indėlis į projektą – 135 mln. litų, o ne 216 mln. litų, kaip sako B.Vėsaitė. Bendradarbiaujant buvo pasirašyti susitarimai tarp Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro bei Fizinių ir technologijos mokslų centro ir „IBM Research“ laboratorijų Ciuriche bei Haifoje dėl bendradarbiavimo projektų nanotechnologijų, sveikatos ir gyvybės mokslų, intelektinės nuosavybės valdymo srityse. 2011 m. vasarą penki Lietuvos mokslininkai atliko stažuotes IBM laboratorijose Ciuriche ir Haifoje.
Įgyvendinant bendruosius projektus įdarbinta apie 100 Lietuvos mokslininkų, tyrėjų ir tyrimus administruojančių asmenų, vykdančių mokslinio tyrimo veiklas su IBM mokslininkais.
