Jo nuomone, yra pakankamai prielaidų manyti, kad už šios publikacijos gali slypėti daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdančio banko „Snoras“ interesai.
„Negaliu tikėti ir pasitikėti tokiu būdu suformuota žinia, jeigu taip ją galima vadinti – nėra nei žmogaus vardo ar pavardės, nei šaltinio, ir nėra net įvykio. Yra prielaidos ir konstatuotas teiginys. Kai tai tampa pirmojo puslapio tema, tai demonstruoja išsigimusią žiniasklaidą“, – BNS sakė D.Radzevičius.
Jo nuomone, yra pakankamai prielaidų manyti, kad už šios publikacijos gali slypėti daugiau nei trečdalį „Lietuvos ryto“ akcijų valdančio banko „Snoras“ interesai.
Savo tinklaraštyje žurnalistų sąjungos vadovas teigia, kad straipsniu bandoma įbrukti teiginį apie tariamą „Snoro“ persekiojimą.
„Be bet kokio bandymo informuoti visuomenę objektyviai ir atsakingai, bandoma įbrukti vienintelį teiginį, kad lietuviško kapitalo banku besivadinantis bankas „Snoras“, kuris yra vienas didžiausių dienraščio akcininkų, gali būti beveik neteisėtai persekiojamas teisėsaugos. Dar ne, bet gali būti“, – tinklaraštyje rašo žurnalistų sąjungos vadovas.
„Anonimiškumo ir reliatyvumo sąvokų suplakimas į vieną krūvą simbolizuoja, jog vienokiu ar kitokiu būdu čia yra interesas žmonių, kurie susiję su „Snoro“ banku. Tai mano asmeninė nuomonė ir aš jos labai tvirtai laikausi. Pretekstų yra daugiau negu pakankama taip galvoti“, – BNS sakė D.Radzevičius.
„Snoro“ grupės įmonė „Snoro Media investicijos“ 34 proc. „Lietuvos ryto“ akcijų įsigijo 2009 metų vasarą.
Cituodamas anoniminius šaltinius, laikraštis antradienį rašo, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“. Konkretaus banko dienraštis nenurodo, tačiau teigia, jog taikinys yra „lietuviškas bankas“. Kartu straipsnyje, kuriame autorius nenurodytas, rašoma, kad šalyje yra keturi lietuviški bankai – Šiaulių bankas, bankas „Snoras“, Ūkio bankas ir Medicinos bankas.
Lietuvos Generalinė prokuratūra antradienį išplatino pranešimą, kuriame teigia atsiribojanti nuo „paskelbtos informacijos apie Lietuvos bankų žlugdymą“ ir paneigė teiginį, esą „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“.
Lietuvos bankas savo ruožtu antradienį paragino „susilaikyti nuo neatsakingų, visuomenei žalingų ir sumaištį skatinančių spekuliacijų bankų stabilumo klausimais“.
„Lietuvos rytas“ išvakarėse planavo skelbti kitą pagrindinį straipsnį
Prieštaringų vertinimų sulaukęs dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnis apie tariamus teisėsaugos planuojamus žingsnius prieš vieną iš bankų į antradienio numerį buvo įtrauktas paskutinę akimirką – išvakarėse buvo anonsuojama kita pagrindinė publikacija.
Pirmadienio vakarą transliuotoje „Lietuvos ryto televizijos“ laidoje „Reporteris“ buvo rodoma kitokia antradienio numerio pirmojo puslapio versija. Joje pagrindinis straipsnis buvo apie atsistatydinusį policijos generalinį komisarą Visvaldą Račkauską „Policijoje – uždelsto veikimo bomba“. Laidos įrašas yra skelbiamas interneto svetainėje.
Pirmadienio vakarą transliuotoje „Lietuvos ryto televizijos“ laidoje „Reporteris“ buvo rodoma kitokia antradienio numerio pirmojo puslapio versija.
Tačiau antradienį pasirodžiusiame laikraštyje publikuotas pagrindinis straipsnis visai kitas, nei buvo anonsuota – cituodamas anoniminius šaltinius, „Lietuvos rytas“ rašo, kad „Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose“.
Konkretaus banko dienraštis nenurodo, tačiau teigia, jog taikinys yra „lietuviškas bankas“.
Centre taip pat pateikta didelė prezidentės Dalios Grybauskaitės nuotrauka, virš kurios yra antraštė: „Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“.
Laidos „Reporteris“ vedėjas išvakarėse pristatydamas būsimą laikraštį apie šį straipsnį neužsiminė.
Andrius Kubilius: „Žiniasklaida neturėtų skelbti žinių, keliančių paniką bankų sektoriuje“
Premjeras Andrius Kubilius antradienį pareiškė, kad Lietuvos žiniasklaida neturėtų skelbti pranešimų, keliančių paniką bankų sektoriuje.
„Žiniasklaida tikrai neturėtų skelbti kokių nors žinių, keliančių paniką bankų sektoriuje“, – interviu Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.
„Lietuvos bankas nuolatos vykdo komercinių bankų priežiūrą – tai yra jų funkcija, jų atsakomybė. Vyriausybė čia neturi didesnių galių. Bankų sistemos skaidrumas ir sveikumas yra Lietuvos banko atsakomybė“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
