Aktyvios diasporos portalo Pilietybė.lt cikle „Pokalbiai su Pilietybe“ bendrakūrėjos Linos Dusevičienės kalbintas prof. dr. D.Žalimas pasakojo, kad tokia griežta nuostata dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Konstitucijoje įtvirtinta dėl viso komplekto priežasčių.
Gyvename pagal 100 metų senumo nuostatą
„Visų pirma, buvo tam tikra Konstitucinė tradicija, turiu omenyje 1922-ųjų Konstituciją. Joje buvusi pilietybės nuostata kone pažodžiui perkelta į dabartinę LR Konstituciją“, – sakė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas (2014 – 2021 m.) prof. dr. D.Žalimas.
Antra priežastis, lėmusi tokią griežtą nuostatą, buvo situacija Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, kuri, teisininko teigimu, „lyginant su 1922 m. buvo net šiek tiek trapesnė. Reikia nepamiršti, kad 1992 m. (kai referendumu buvo priimta dabartinė LR Konstitucija, – red.) Lietuvoje dar buvo okupacinė Rusijos kariuomenė.“
Prof. dr. D.Žalimo teigimu, LR Konstitucijoje yra kone draudžianti daugybinę pilietybę nuostata, nes nuogąstauta, kad Lietuvos piliečiai gali įgyti Lietuvai priešiškų interesų turinčių valstybių pilietybę.
Būtina spręsti taip, kad nenukentėtų užsienio lietuvių ir valstybės saugumo interesai.
„Tai buvo NVS ir Lenkijos pilietybių atvejai, – portalui Pilietybė.lt sakė pašnekovas ir pabrėžė, kad grėsmė nebuvo išgalvota. – Vienas Rusijos užsienio politikos tikslų, kuris kristalizavosi tuo metu, buvo tėvynainių gynyba užsienyje, tame tarpe ir Lietuvoje. (…) Čia priminčiau Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, priimtą 1996 m., kuriame viena iš grėsmių įvardintos pastangos primesti Lietuvai dvigubą pilietybę. Šitų grėsmių akivaizdoje pakankamai natūraliai paaiškinama kodėl atsirado tokia pilietybės nuostata.“
Konstitucijos eksperto teigimu, per trisdešimt metų gyvenimas pakito ir diktuoja poreikį keisti. Iš 1922 m. Konstitucijos į dabartinę perkelta pilietybės nuostata yra viena griežčiausių Europoje ir problema yra labai aiški. Tačiau, pabrėžia teisininkas, ją būtina spręsti. Ir spręsti taip, kad nenukentėtų užsienio lietuvių ir valstybės saugumo interesai, nes tam tikros grėsmės, susijusios su Rusijos veiksmais, nėra išnykusios.
Saugikliai turėtų išlikti
Kokį sprendimo būdą siūlo Lietuvos Konstitucijos ekspertas? Prof. dr. D.Žalimas įsitikinęs, kad pilietybės problema gali ir turi būti išsprendžiama referendumu ir siūlo tris žingsnius.
Visų pirma – referendumo formuluotė. Prof. dr. D.Žalimo teigimu, į referendumo formuluotę įrašyti liberalią nuostatą, pagal kurią kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis gali laisvai būti ir bet kurios valstybės piliečiu, nebūtų gerai nacionalinio saugumo požiūriu.
„Tikrai gali būti tokių valstybių, kurios tą dvigubos pilietybės įrankį gali išnaudoti priešiškai Lietuvai“, – interviu „Pokalbiai su Pilietybe“ teigė teisininkas.
Trys saugikliai – suteikti galimybę turėti daugybinę pilietybę tik ES, NATO ir EBPO šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams – turėtų išlikti.
Anot prof. dr. D.Žalimo, 2019 m. vykusiame referendume pateikta formuluotė buvo iš esmės gera, nes turi svarbiausią Lietuvos saugumo interesų saugiklį – kad Lietuvos piliečiai negalėtų turėti kartu ir Lietuvai priešiškų ketinimų turinčių ar netgi Lietuvos nepriklausomybę neigiančių ir ją kvestionuojančių valstybių pilietybės.
Todėl, jo teigimu, šie trys saugikliai – suteikti galimybę turėti daugybinę pilietybę tik ES, NATO ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse gyvenantiems Lietuvos piliečiams – turėtų išlikti.
Paprastas paaiškinimas – politikų darbas
Antras žingsnis – referendumo formuluotę paprastai išaiškinti visuomenei. Tai, anot teisininko, yra politikų darbas.
„Nemokėjimas išaiškinti labai paprastai, kad yra trys stulpai – ES, NATO ir EBPO – daliai rinkėjų buvo nesuprantama ir atkrati“, – portalui Pilietybė.lt sakė pašnekovas.
Konstitucijos eksperto teigimu, politikai turėtų žmonėms labai paprastai paaiškinti už ką yra balsuojama. Tai yra, kad kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis taip pat galėtų įgyti kitos NATO, ES arba EBPO valstybės pilietybę.
„Tai yra nemažas skaičius šalių, su Vakarų civilizacija susietų valstybių, tame tarpe ir Australija, Naujoji Zelandija, kai kurios Lotynų Amerikos šalys“, – pastebėjo prof. dr. D.Žalimas.
Reikia nuleisti referendumo kartelę
Siekiant išspręsti sopų pilietybės klausimą ir Lietuvai išeiti iš tokias griežtas pilietybės ribas turinčių Vakarų valstybių rato, anot prof. dr. D.Žalimo, būtinas trečias žingsnis – nuleisti referendumo kartelę. Juo labiau, kad Konstitucijoje jos nėra numatyta.
Labai retai rasite tokią valstybę, kurioje būtų reikalaujama, kad referendumo sprendimui priimti būtų reikalinga pusė nuo visų piliečių.
„Lietuvos referendumo kartelė sprendimams priimti yra tam tikra prasme unikali, – portalui Pilietybė.lt sakė prof. dr. D.Žalimas. – Patikėkite, tikrai ir aš pats, ir mano pažįstami kolegos esame tyrinėję šitą temą – praktiškai labai retai rasite tokią valstybę, kurioje būtų reikalaujama, kad referendumo sprendimui priimti būtų reikalinga pusė nuo visų piliečių.“
Konstitucijos ekspertas akcentavo, kad „pačioje Konstitucijoje to nėra parašyta. Yra parašyta trys ketvirtadaliai visų piliečių dėl tokio klausimo kaip, pavyzdžiui, respublikinė valdymo forma. Bet kitais klausimais nenustatyta referendume dauguma.“
Ar nepakaktų nustatyti kažkokį minimalų dalyvavimo slenkstį ir jau nuo jo skaičiuoti pusę nuo atėjusių?
Todėl, anot prof. dr. D.Žalimo, klausimas dėl kartelės nuleidimo yra iš tiesų vertas pasvarstymo: Ar tikrai iš Konstitucijos seka tai, kad reikia pusės nuo visų Lietuvos piliečių? Ar nepakaktų nustatyti kažkokį minimalų dalyvavimo slenkstį ir jau nuo jo skaičiuoti pusę nuo atėjusių?
„Kitaip bus labai sunku pasiekti sprendimą net jei ir labai didelė dauguma piliečių būtų už tą sprendimą“, – interviu portalui Pilietybė.lt reziumavo prof. dr. D.Žalimas.
Visas Pilietybė.lt bendrakūrėjos Linos Dusevičienės interviu su Konstitucijos ekspertu prof. dr. Dainium Žalimu „Pokalbiai su Pilietybe“ vaizdo įraše.
