„Lietuva yra viena iš keturių Europos valstybių, beveik tarp atsiliekančiųjų, kurioje yra KT, ir kurioje negali žmogus kreiptis į KT“, – pirmadienį žurnalistams sakė D.Žalimas.
Jis pridūrė, kad galimybė individualiai kreiptis į KT, nėra įteisinta Moldovoje, Italijoje ir Bulgarijoje.
„Tikrai ne patys geriausi pavyzdžiai. Ir kartais bendraujant su kitų KT vadovais, mūsų teismas pagal tai, kokias bylas sprendžia, galėtų būti pavyzdžiu, bet tikrai ne šioje srityje“, – tikino jis.
Asmens teisė tiesiogiai kreiptis į KT, įteisinta net Ukrainoje, o D.Žalimas aiškino nesuprantantis, kodėl Lietuvos piliečiai yra prastesni nei kitų šalių piliečiai.
KT pirmininko teigimu, keista, kad vienuolika metų kalbama apie pilietinio aktyvumo skatinimą, tačiau tai lieka tik žodžiais. Anot jo, politikams patogu, kai žmonės neturi visų įmanomų priemonių gintis nuo kartais neteisėtų valdžios veiksmų.
„Šalyse, kuriose veikia individualus konstitucinis skundas, tai yra dar viena papildoma priemonė šaliai išspręsti žmogaus teisių apsaugos klausimus nacionaliniu lygiu, nesikreipiant į Strasbūrą. Aš manau, kad tai būtų ir pigiau, ir greičiau, ir tiesiog patogiau“, – tvirtino jis.
„Tikrai garantuoju, kad KT nereikės ypatingų, didesnių biudžeto asignavimų šioje srityje. Dabartinės sudėties KT, su esamu personalu yra pajėgus susidoroti su šiuo iššūkiu. Aš nežinau, ar apskritai galima kelti klausimą, kiek kainuoja žmogaus teisės“, – teigė jis.
Anot KT pirmininko, dabar KT pajėgus vieną bylą išnagrinėti per metus, tačiau jis spėjo, kad individualių skundų nagrinėjimas ilgai neužtruktų, nes bylos tiesiog būtų paprastesnės.
Kaip nurodo KT, dar 2007 metais Seimas buvo patvirtinęs Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, tačiau per tą laiką baigėsi visi jos įgyvendinimo terminai, o pernai nepavyko pirmasis balsavimas Seime dėl Konstitucijos pataisos, kuri įtvirtintų galimybę žmonėms kreiptis į KT.
Tokią pataisą Seimas yra įtraukęs į savaitgalį prasidėjusią pavasario sesiją.