Naujai registruotą Civilinės sąjungos įstatymo projektą antradienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) aptarė skirtingų Seimo frakcijų atstovai.
Paaiškino, kodėl atsirado kita sąvoka
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad naujai teikiamas projektas – radikalus kompromisas, bet jis, anot politikės, kažkiek sprendžia tiek skirtingų lyčių porų, tiek tos pačios lyties porų problemas ir galėtų sulaukti palaikymo Seime.
Sąvokos „partnerystė“ ar „Partnerystės įstatymas“ kai kuriems žmonėms, pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, kelia baimę.
„Įsiklausant į tų žmonių nuogąstavimus, išėjo toks projektas, koks jis yra šiandien“, – sakė ji.
Konservatorių frakcija, pasak jos seniūnės, apie projektą dar diskutuos, bet politikė reiškė viltį, kad „žmonės ras savyje jėgų priimti tokį variantą“.
V.Mitalas: reikia eiti „bent prie pateikimo Seime“
Atsakydama oponentų į nuogąstavimus, kad ilgainiui, įteisinus civilinę sąjungą, homoseksualūs asmenys galės įsivaikinti, ar kad civilinė sąjunga bus tapati santuokai, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino, kad visa tai priklauso nuo politinės valios.
„Mano supratimu, tai taisoma politinės valios principu: jeigu ji yra, dalykai vyksta, jeigu jos nėra, tai jie nevyksta“, – komentavo ji.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, jog į registruotas Civilinės sąjungos pataisas frakcija žiūri „vidutiniškai šaltu žvilgsniu ir šaltu protu“.
„Niekas nėra apdraustas, kad šį kartą [kelias] bus sėkmingas, bet iš tų pokalbių, kurie įvyko ieškant sutarimo tarp opozicijos ir tarp pozicijos narių <...>, toks įstatymas atsirado kaip išdava“, – kalbėjo jis.
V.Mitalo teigimu, su pataisomis reikia eiti „bent prie pateikimo Seime“ ir tikėtis, kad klausimas vėliau nebus „paliktas už durų“.
M.Velička: nemanau, kad siūlymai atitinka papročius
Diskusijoje dalyvavęs „darbietis“ Marijus Velička tikino, jog, jo matymu, naujai registruotas projektas labai panašus į Partnerystės įstatymo pataisas ir yra per platus.
Politiko įsitikinimu, svarbiausia sutvarkyti porų turto dalybų, paveldėjimo klausimus, kiti klausimai, anot jo, nėra aktualūs.
„Kad reglamentuotume turtinius santykius tarp asmenų, kurie gyvena kartu, tame tarpe ir vienos lyties, aš tikrai esu už tai, ir tą tikrai reikia padaryti“, – sutiko M.Velička, bet tikino, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas aprėpia daugiau.
Politikas teigė nemanantis, kad siūlomas reglamentavimas „atitiktų šiuo metu mūsų papročius, supratimą ir konstituciniuose teisės aktuose įtvirtintas vertybes“.
E.Gentvilas: Seime matau užslėptą homofobiją
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo nuomone, partnerystės įteisinimas didelį ažiotažą kelia būtent dėl to, jog siūloma sureguliuoti tos pačios lyties porų santykius.
„Aš matau Seime tam tikrą užslėptą dažnu atveju homofobiją, kuri turi tokį juodos mašinos fenomeną: žmona sako vyrui: nupirk juodą mašiną. Kokios norėtum? Svarbu, kad nebūtų juoda.
Tai čia irgi: darykite ką norite, svarbu, kad nekalbėtumėte apie gėjus, lesbietes, homoseksualius asmenis. Kai tik šitie dalykai, iš karto baimės akys didelės, iš karto pradedama kalbėti vertybinėmis kategorijomis“, – dėstė Seimo narys.
D.Griškevičius: „Neapsimetame, kad tų žmonių nėra“
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Domas Griškevičius tikino, jog jo frakcijos nariai neapsimeta, kad LGBT žmonių nėra.
„Pasisakome kaip demokratai už teisinį sureglamentavimą, nes mes neapsimetame, kad tų žmonių nėra, jie faktas, kad yra, bet dabar klausimas, iki kokio lygio mes galime rasti bendrą sutarimą kalbant Seime“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, tikėtina, kad dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto frakcija Seime balsuos laisvai.
Pats projektas, parlamentaro matymu, yra kompromisinis ir atliepia anksčiau Partnerystės įstatymui išsakytas pastabas.
D.Žalimas: dalis nuostatų bus ginčijamos
Tos pačios lyties asmenų sąjunga, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, būtų laikoma šeima, teigė diskusijoje dalyvavęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas.
„Šeima yra pripažįstama ir tos pačios lyties asmenų sąjunga, pagrįsta emociniu prieraišumu, dvasiniu ryšiu, tai nėra vien tik ūkinis vienetas. Kad šeimos sudarymo pagrindas nėra vienintelis – santuoka – irgi yra aiškiai pasakyta <...>.
Santuoka yra istoriškai reikšmingiausias, tradiciškiausias, jeigu galima sakyti, šeimos sukūrimo pagrindas, bet tikrai ne vienintelis – gali būti tam tikras faktinis asmenų gyvenimas, būtų gerai, jeigu jis būtų teisiškai sureguliuotas, tai irgi šeimos sukūrimo pagrindas“, – kalbėjo teisininkas.
O šeima, pasak jo, yra daugiau nei turtinis ūkis, dėl to sureglamentuoti tik turtinių porų santykių esą nepakanka.
Jeigu Seimas priims registruotą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, jo nuostatos neišvengiamai bus ginčijamos Konstituciniame Teisme ar Europos Žmogaus Teisių Teisme, prognozavo D.Žalimas.
„Manau, kad dalis jo nuostatų neišvengiamai bus ginčijama kaip, pavyzdžiui, teisės nesuteikimas pasikeisti pavardę, net tas pats įvaikinimas. <...> Sakyti, kad vaiko interesai kenčia labiau, jeigu jis augtų, būtų įvaikintas civilinės sąjungos sudariusių asmenų ir tos pačios lyties asmenų, nematau jokio objektyvaus pagrindo taip tvirtinti“, – komentavo jis.
Manau, kad dalis jo nuostatų neišvengiamai bus ginčijama kaip, pavyzdžiui, teisės nesuteikimas pasikeisti pavardę.
Sąjunga būtų registruojama pas notarą
Civilinės sąjungos įstatymo projektą, teikiamą vietoje Partnerystės įstatymo pataisų, pirmadienį registravo parlamentarai iš valdančiosios daugumos.
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.
Civiline sąjunga būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų (partnerių) susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės.
Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.
Jei būtų priimtas, siūlomas įstatymas tiek tos pačios lyties, tiek skirtingų lyčių poroms užtikrintų teisę sudaryti civilinę sąjungą, teisiškai apsaugoti turtinius ir neturtinius asmeninio pobūdžio santykius.
Civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, nors turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, galėtų paveldėti ir nemokėti paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, gauti su sveikata susijusią informaciją ir kita.
Numatoma, kad civilinę sąjungą sudariusių partnerių santykiai grindžiami monogamijos, savanoriškumo ir lygiateisiškumo principais.
Partneriai įsipareigoja vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai ir prisidėti prie partnerių bendro gyvenimo poreikių tenkinimo.
Iniciatorių nuomone, projektas – kompromisinis
Praėjusį pavasarį Seimas dar pateikimo stadijoje atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo siūlyta įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Po žlugusio balsavimo iniciatoriai žadėjo Seimui teikti patobulintą projekto variantą.
Naujai registruotas Civilinės sąjungos įstatymo pataisas iniciatoriai vadina kompromisinėmis, kuriose atsižvelgta į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą.
Oponentai nuogąstauja, kad civilinė sąjunga bus tapati santuokai, o ją sudarę asmenys ilgainiui galės įsivaikinti.
Tikslą pakeisti įstatymus ir įteisinti lyčiai neutralią partnerystę valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija įsirašė į koalicijos sutartį.
Tiesa, joje priduriama, kad dalies partijos narių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.