Geriausios sąlygos – lietuviams iš užsienio
Šventei šiemet skirta beveik 2 mln. eurų, tačiau Dainų šventės direktorius Romualdas Kondrotas teigė, kad šių pinigų nepakanka, kadangi mokėti tenka ne tik už mokyklų, kuriose miega vaikai, grindis, bet ir už erdves, kuriose vyks renginiai. Vien už „Siemens“ areną teks pakloti keliasdešimt tūkstančių eurų.
Taigi pragyvenimo sąlygos taip pat suteikiamos pagal finansines galimybes. Atvykėlius priėmė 60 miesto mokyklų. 2000 vaikų apgyvendinti profesinių mokyklų bendrabučiuose.
„Viešbučių apgyvendinimui neatsirado, juolab kad mes galime mokėti tik nuo 1 iki 1,5 euro už žmogų, taigi galime susimokėti tik už grindis mokyklose, o kolektyvų savivaldybės taip pat negali prisidėti.
Lovose guli tik 2 tūkstančiai vaikų, kurie parinkti visiškai atsitiktiniu būdu. Išskyrėme tik lietuvių vaikus, atvykusius iš toliau – iš Maskvos ir Rygos. Jiems sudarėme geresnes sąlygas gyventi. Visi kiti išmėtyti po mokyklas – gyvena sporto, aktų salėse, kabinetuose. Vienose mokyklose gyvena iki šimto vaikų, kitose – ir per 300.
Paaiškėjo, kad dalyje mokyklų nėra dušų ar vos vienas dviem šimtams, todėl teko užsakyti mobilius dušus, kurie mums kainuoja kraupius pinigus – apie 20 tūkst. eurų. Tačiau privalėjome įvykdyti Visuomenės sveikatos centro, kuris tikrino visas tas mokyklas, reikalavimus. Jis nurodė, kiek dušų ir tualetų turi būti. Beje, šiemet reikalavimai pasirodė griežtesni nei anksčiau. Negaliu sakyti, kad šimtu procentu įvykdėme reikalavimus, padarėme tiek, kiek leido mūsų finansai“, – pasakojo Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktorius.
Maitinami šventės dalyviai įvairiai. Repeticijų vietose atvežamas tą pačią dieną gamintas maistas termosuose, kurį bus galima valgyti specialiai tam skirtose palapinėse. Konkursą laimėjusios bendrovės „Pontem“ kaina už vieną asmenį – 8 eurai 70 ct. Pusryčiai ir vakarienė pateikiama gyvenimo vietose – 90 proc. atvejų maistą gamina mokyklų valgyklos, kitais atvejais maistas taip pat atvežamas termosuose. Kai repeticijos baigiasi labai vėlai, kiekvienam vaikui išduodamas sausas davinys.
„Neidealizuoju mūsų pastangų, turbūt skundų, kaip visada, bus ir šiemet. Kai vienu metu grįš 200 vaikų ir visi vienu metu užsimanys į tualetą ar nusiprausti, aišku, teks palaukti. Spartietiškomis sąlygomis atvažiuojame pasidžiaugti, save parodyti. Niekada kitaip dainų šventėse ir nebuvo. Bet vaikai viskuo patenkinti – jei kas ir dejuoja, tai suaugusieji, o vaikams linksma, jie kikena, išdykauja. Galima tik džiaugtis, kad mūsų vaikai geresni už mus“, – tikino R.Kondrotas.
Ministrė sutiko tik dvi nepatenkintas mamas
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pati apsilankė keliose mokyklose ir bendrabučiuose, kuriuose apgyvendinti šventės dalyviai. Kaip ją sutiko mokiniai ir jų vadovai, galite pasižiūrėti vaizdo siužete.
„Visur vaikų nuotaikos puikios, lydinčiųjų mokytojų, vadovų – taip pat, tėvų, kuriuos sutikome, didžiosios daugumos nuotaikos taip pat geros, visi patenkinti, kad gali būti su savo vaikais.
Reikia pripažinti, kad bendrabučiuose įsikūrę vaikai, aišku, gyvena geriau. Štai Kretingos savivaldybė jau trečią šventę pati moka už savo dalyvius 6 eurus, kad šie galėtų gyventi Lietuvos edukologijos universiteto bendrabučiuose, tačiau sako, kad yra patenkinti, nes garantuoti, kad jų vaikai miegos lovose. Toks yra savivaldybės požiūris ir džiaugiuosi, kad tokių savivaldybių atsiranda. Už patalpas mokyklose mokama jau iš šventės biudžeto.
Mokyklose, aišku, vaikai gyvena salėse, kabinetuose. Mažesnieji dažniausiai nuo vyresniųjų miega atskirai, nes pastarieji nenori kartu su jais gyventi, o ir mažiukai sako, kad gerai, kad vyresni atskirai. Tik pasižiūrėjau, kad yra vaikučių, kuriems tėvai neįdavė pripučiamų čiužinių ir jie miegmaišį pasidėję ant plono kilimėlio. Jiems, sakyčiau, truputėlį kietoka, nors jie patys sako, kad jiems gerai.
Kiek kalbėjausi, visur yra vanduo, tualetai. Kol kas niekas nepasiskundė, patalpos visur valomos. Prie Užupio gimnazijos radome atvežtą vagonėlį su šešiais ar aštuoniais dušais. O vaikų gyvena ten nemažai“, – 15min pasakojo ministrė.
Taip pat ji lankėsi Vingio parke ir tikino net patikrinusi, ar vaikai maisto neišmeta. Mat tuomet būtų galima būtų spręsti, kad jis neskanus. Tačiau lėkštės buvo išmetamos tuščios.
„Stebėjau, kaip pietumis maitino penkis tūkstančius vaikų. Vaikai sakė, kad maistas jiems patinka, gal tik didesniems šiek tiek per mažos porcijos, bet jie sako, kad užtenka: esą mes šokėjai ar pūtikai, daug nevalgome. Buvo dvi mamos, kurios skundėsi maistu. Vienai pasirodė netinkamas maistas ryžiai su mėsa, kita troškinyje norėtų matyti ne šaldytas daržoves“, – sakė A.Pitrėnienė.
