Nobelio Taikos premija apdovanotas Dalai Lama XIV sveikinimo telegramą atsiuntė dar 1990 metų balandžio 3 dieną, praėjus vos 24 dienoms po to, kai Lietuva paskelbė apie nepriklausomybę. Tuo metu tokia parama buvo labai svarbi – Lietuvai reikėjo palaikymo ir pripažinimo. Dalai Lama tapo vienu pirmųjų įtakingų pasaulio lyderių, išreiškusių paramą Lietuvai.
Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui adresuotoje telegramoje buvo rašoma: „Su didžiuliu susidomėjimu stebėjau pokyčius, vykstančius Lietuvoje. Labai žaviuosi jūsų tauta už jūsų drąsą ir apsisprendimą. Ypač žaviuosi, kad kovodami už savo tautos teises pasirinkote nesmurtinį pasipriešinimą. Aš visuomet tikėjau, kad prievarta neatneš ilgalaikių problemos sprendimų. Gali atrodyti, kad prievarta laikinai išspręs problemą, tačiau dažniausiai tik ją padidina. Raginu jus ir toliau nenukrypti nuo neprievartinio kovos kelio.“
Tuo metu didžiųjų valstybių lyderiai dangstėsi diplomatiškais pareiškimais, o Dalai Lama XIV aiškiai paskelbė – Lietuvos kova yra teisinga ir ji negali trauktis.
Vėliau apie šią telegramą V.Landsbergis kalbėjo, kad tuo metu didžiųjų valstybių lyderiai dangstėsi diplomatiškais pareiškimais, o Dalai Lama XIV aiškiai paskelbė – Lietuvos kova yra teisinga ir ji negali trauktis. V.Landsbergis sako, kad Tibetas, maža šalis, galėjo suprasti Lietuvos laisvės svarbą.
„Visi pasaulio didieji laukė, kaip įvykiai klostysi toliau. Jie sakė – būtų gerai, kad nebūtų smurto. Nė vienas valstybės vadovas nesikreipė tiesiai“, – apie telegramos svarbą kalbėjo V.Landsbergis.
„Tokį dėmesį mes gaudėme kaip orą“
Kitais metais Dalai Lama XIV atvyko į Lietuvą, ir mūsų šalis atsidūrė pasaulio dėmesio centre – Dalai Lamos XIV vizitai paprastai gana plačiai atspindimi pasaulio žiniasklaidoje.
Sanskritologas, Vilniaus universiteto lektorius Vytis Vidūnas knygoje „Tibetas: tolimas ir artimas“ rašo: „1991 metų rugsėjo mėnesį Jo Šventenybė pasveikino Lietuvą iš Seimo tribūnos. Kino kronikoje yra išlikę jaudinantys kadrai, kur Jo Šventenybė Dalai Lama XIV žengia į Seimą pro gynybines barikadas“.
Aš tai priėmiau kaip nepaprastai lemtingą ženklą. Tai buvo absoliuti fantastika.
Toje pačioje knygoje V.Vidūnas rašo apie to vizito emocinį lauką: „Aš tai priėmiau kaip nepaprastai lemtingą ženklą. Tai buvo absoliuti fantastika. Šis vizitas vyko 1991 m. rugsėjo mėn. pačioje pabaigoje – vos pusmetį po tragiškų Sausio 13-osios įvykių, praėjus dviem mėnesiams po žudynių Medininkuose ir mėnesiui po pučo Maskvoje. Dar tankų dūmai nebuvo išsisklaidę, o Dalai Lama XIV jau atvyko į Vilnių. Tai buvo pirmas tokio masto pasaulio lyderio vizitas mūsų krašte.
Dalai Lamos XIV vizitas sugrąžino mus į pasaulio žemėlapius, nes paskui jį visuomet sekė pasaulio akys. Beje, tas vyksta iki šiol: ten, kur lankosi Dalai Lama XIV, ten yra ir pasaulio žiniasklaidos dėmesys. O 1991 metais tokį dėmesį mes gaudėme kaip orą, jis mums buvo gyvybiškai būtinas. Pirmasis Dalai Lamos XIV vizitas – tai Tibeto karaliaus ir visos tibetiečių tautos parama mūsų kelyje į išsilaisvinimą.
Šiandien garbinga mūsų pareiga – nepamiršti tibetiečių jų situacijoje. Kai ima virpėti mūsų kinkos nuo Kinijos pareigūnų spaudimo, gerai būtų prisiminti šį faktą, jog Dalai Lama XIV, kaip ir Islandijos žmonės ištraukė mus iš užmaršties ir sugrąžino pasauliui“.
Sužavėjo lietuvių ryžtas
Dalai Lama XIV vizitas 1991 metais buvo oficialus, tuo metu dar niekas negalvojo apie tai, kad tai galėtų užtraukti Lietuvai Kinijos nemalonę. Atvirkščiai, buvo pabrėžiami Tibeto ir Lietuvos istoriniai panašumai, tai, kad abi šios tautos ilgai kovėsi už teisę gyventi nepriklausomoje valstybėje su kur kas galingesne priešininke. Tiesa, Lietuvai tai pavyko, o Tibeto kova tęsiasi.
Viešėdamas Lietuvoje Dalai Lama XIV susitiko su Vytautu Landsbergiu, kalbėjo iš Seimo tribūnos, susitikti su juo veržėsi minios žmonių.
Po kelių metų kito Dalai Lamos XIV vizito Lietuvoje metu V.Landsbergis (kurio barzdą linksmai sveikindamasis papešiojo tibetietis) sakė, kad per pirmą Dalai Lamos vizitą Seime 1991-aisiais pastatas tebebuvo apsuptas barikadų, tačiau vidiniame rūmų kieme kabėjo Tibeto vėliava.
Per pirmą Dalai Lamos vizitą Seime 1991-aisiais pastatas tebebuvo apsuptas barikadų, tačiau vidiniame rūmų kieme kabėjo Tibeto vėliava.
„Aš laimingas ir sujaudintas šiuo susitikimu su jumis. Aš seniai ruošiausi aplankyti jūsų šalį, perduoti šiltus ir draugiškus tibetiečių jausmus. Aš laimingas, kad galiu šiandien pasidalinti su jumis šia dvasine būsena, džiugesiu dėl to, kad jūs susigrąžinote laisvę. Aš sužavėtas tvirtu lietuvių liaudies, kuri 50 metų kovojo už savo laisvę ir nepriklausomybę, pasiryžimu. Jūsų pastangos padėjo atkreipti pasaulio dėmesį į visų tautų apsisprendimo teisę. Didžiulį įspūdį man padarė nesmurtinės kovos, kurį jūs pasirinkote, kelias. Ir aš tvirtai tikiu nesmurtine kova, moraliniais ir praktiniais sumetimais. Smurto panaudojimas prieš stiprią valstybę tolygus savižudybei. Vienintelė viltis išlikti tokioms valstybėms kaip mūsų, tai nesmurtinė kova, besiremianti įstatymais, tiesa, ryžtingumu. Jūsų vaidmuo kaip įkvepianti jėga, nesibaigs jums iškovojus laisvę. Iš esmės ji tik prasidėjo. Artimiausiais metais jūsų laukia dar daug kovų“, – tuo metu viešėdamas Lietuvoje sakė Dalai Lama XIV.
Tibeto dvasinio vadovo vizitą Lietuvoje organizavusi Aukščiausiosios Tarybos deputatė Laima Andrikienė apie tą vizitą savo knygoje „Signatarė“ rašė: „Tai buvo įsimintinas vizitas, aiškus paramos Lietuvai ženklas. Paramos mūsų keliui, keliui į laisvę be smurto ir prievartos, mūsų dainuojančiai revoliucijai“.
Po to vizito Seime ėmė veikti Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė, nuo 1994 m. Jurgos Ivanauskaitės iniciatyva susibūrė ir iki šių dienų veikia Tibeto laisvės judėjimas.
Griežtas Kinijos atsakas
Nuo to laiko Dalai Lama Lietuvoje lankėsi dar tris kartus. Tačiau vėliau jau jis ne visuomet buvo sutiktas taip svetingai kaip 1991 metais. Buvo imta kalbėti, kad galbūt tai sukels neigiamas Kinijos reakcijas. Nors kai kurie politikai ir Tibeto laisvės rėmimo grupė nuolatos pabrėždavo, kad būtent Dalai Lama XIV buvo pirmasis toks žinomas pasaulio lyderis, apsilankęs Lietuvoje, pragmatizmas neretai nugalėdavo.
Antrą kartą Lietuvoje Dalai Lama XIV apsilankė 2001 metais. Tada atvykimą organizavo visuomeninis komitetas, oficialiai jis buvo pakviestas tuometinio Vilniaus universiteto rektoriaus Rolando Pavilionio. Tada jį privačiam pokalbiui pakvietė prezidentas Valdas Adamkus. V.Adamkus į susitikimą su Dalai Lama atvyko iš Santariškių klinikų po operacijos. Su Dalai Lama XIV susitiko ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Daug diskusijų apie Dalai Lamos XIV vizitą ir politikų pasirenkamą bendravimo su juo būdą kilo 2013 metais. Tuo metu Lietuvoje apsilankęs Dalai Lama XIV teigė esąs įsitikinęs, kad mes mokame tinkamai naudotis iškovota laisve. Tačiau valdžios atstovai susitikti su juo bent jau oficialiai nepanoro – užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas teigė, kad mūsų šalies pirmieji asmenys vengia Dalai Lamos XIV, nes Lietuva laikosi „vieningosios Kinijos“ pozicijos. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė jokių susitikimų organizuoti negalintis dėl „įtemptos darbotvarkės“. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė visgi nutarė priimti Dalai Lamą XIV neoficialiam pokalbiui, nors susitikimas iš anksto nebuvo planuotas.
Tai sukėlė griežtą Kinijos atsaką. Kinija atšaukė komercijos viceministro Jiango Zengwei vizitą į Lietuvą ir trejiems metams įšaldė pieno produktų į Kiniją eksporto leidimus.
Dar kartą Dalai Lama XIV į Lietuvą atvyko 2018 metais. Tąsyk nei D.Grybauskaitė, nei Vyriausybės atstovai Tibeto dvasinio lyderio jau nepriėmė. Beje, tuomet Dalai Lama XIV to nesureikšmino: „Man nėra didelio skirtumo. Prezidentė taip pat yra tiesiog žmogus, o pasaulyje gyvena septyni milijardai žmonių“.
Kinija iš anksto įspėjo Lietuvą, kad Dalai Lamos XIV vizitas Vilniuje gali pakenkti Lietuvos ir Kinijos santykiams. Tai nustebino Tibeto dvasinio lyderio kelionės Lietuvoje organizatorius – jie pabrėžė, kad viešnagė yra paremta tik gera valia ir neturi jokio politinio tikslo. 2011 metų kovo mėn. politinio Tibeto vadovo pareigų Dalai Lama XIV atsisakė ir nuo to laiko po pasaulį Jo Šventenybė keliauja tik kaip humanistas, Nobelio taikos premijos laureatas. Ekonominių sankcijų po to vizito buvo išvengta.
Ištikimas Tibeto draugas išlieka ir nuolat Dalai Lamos XIV vizito reikšmę prisimena V.Landsbergis. „Mūsų viltis – žmogiškumo išlikimas ir laimėjimas prieš nežmoniškumą. Tibeto atvejis – indikatorius ir pasaulio ateičiai, todėl turime būti šalia Tibeto ir signalizuoti tai demokratiškam pasauliui. Aš džiaugiuosi, kad Lietuva vis dar kultivuoja tokią paramą“, – sakė V.Landsbergis.
Dingsta užmarštyje
„Tibetui kaip niekas kita graso užmarštis, o mes gyvename užmaršties amžiuje. Tibetas mus kasdien pasiekia iš XX amžiaus gelmių ir neleidžia mėgautis saldžia ir bereikšme retorika apie taiką ir pažangą nūdienos pasaulyje. Kitos priespaudą kenčiančios tautos mėgina laimėti propagandinį karą, delegitimuoti jas engiančius režimus ar valstybes, laimėti pasaulio simpatiją visais įmanomais viešųjų ryšių triukais, o tibetiečiai pasaulio dėmesį pelno vieninteliais autentiškais dalykais – mirtimi ir tiesa“, – apie tibetiečių kovą už laisvę ir tuo, kodėl mes neturėtume užmiršti jos, yra sakęs Leonidas Donskis.
Gali būti, kad iš atminties trinasi ir 30 metų senumo įvykiai bei tai, kiek prie mūsų laisvės žinios paskleidimo prisidėjo Tibeto lyderis tremtyje. V.Vidūnas teigia, kad, deja, tenka konstatuoti, kad šiomis dienomis Tibeto laisvės klausimas traukiasi į mūsų oficialiosios pozicijos užribį ir dažnai yra marginalizuojamas.
„Kodėl man tai svarbu šiandien? – retoriškai klausė V.Vidūnas. – Tibeto situaciją matau per savo lietuvišką patirtį: mes viename pasaulio gale kovojome su ta pačia baisia totalitarine sistema, su kuria šiandien kovoja tibetiečiai. Metaforiškai kalbant, tai kova su tuo pačiu žvėrimi, kuris nori pavergti žmogų. Todėl, kovodamas už Tibeto laisvę, aš kovoju už Lietuvos laisvę“.
„Kai Lietuvai buvo toks svarbus tarptautinės bendruomenės palaikymas, Dalai Lama XIV buvo su mumis ir skleidė viltį, kad siekiantys tiesos negali pralaimėti, – kalbėjo Dalia Kuodytė. – Tai pasakytina ir apie Tibeto žmones, kuriems dabar kaip niekada reikalinga pasaulio parama ir reali pagalba.“
