Dalia Asanavičiūtė: Plano B nėra, atsakomybė dėl referendumo sėkmės – kiekvieno mūsų rankose

Seimo narę ir Seimo – Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkę Dalią Asanavičiūtę tiesiogiai iš Atėnuose vykstančio lituanistinių mokyklų sąskrydžio „Draugystės tiltas 2022“ kalbino 2019 m. referendumo agitacinei kampanijai vadovavęs Getysburgo (JAV) koledžo asocijuotas ekonomikos profesorius Rimvydas Baltaduonis.

Jis su bendraminčiais dar 2016 m. įkūrė pilietinę iniciatyvą „Mūsų Metas DABAR – Dalyvaukime ir aktyviai balsuokime ateinančiuose rinkimuose“, subūrė savanorių komandą Lietuvoje ir gausiai globalių lietuvių gyvenamose šalyse, pats savo lėšomis aktyviai lankė didžiausias bendruomenes agituodamas patikėti savo jėgomis ir pakeisti Lietuvos piliečių teisę ribojančią Konstitucinę nuostatą. Šimto metų senumo nuostatą, nes daugybinę pilietybę Lietuvos piliečiams draudžianti nuostata kone pažodžiui į 1992 m. priimtą Konstituciją atkeliavo iš 1922-ųjų Konstitucijos.

D.Asanavičiūtė pokalbyje teigė, kad, palyginti su 2019 m. vykusiu referendumu, dabar situacija yra visiškai kitokia: jau sudaryta darbo grupė, paskelbti oficialūs tikslai ir laiko terminai, referendumo data bus skelbiama ne likus keliems mėnesiams, bet metams iki referendumo.

„Iki to laiko turime nudirbti labai daug darbų: iki 2023 m. kovo 9 d. turime parengti formuluotę, veiksmų planą, pasiruošimą, finansus, pasidalinti užduotis institucijose. Laukia sunkus ir sudėtingas darbas, tačiau dirbsime iš širdies“, – portalui Pilietybė.lt sakė D.Asanavičiūtė.

Anot Seimo narės, palaikymas referendumui dabar tikrai yra, o prielaidas geram rezultatui sukuria anksčiau pradėtas pasiruošimo referendumui procesas, žymiau platesnė diasporinių organizacijų įtrauktis, galimybė pasitelkti gausesnę teisininkų grupę, skirti laiko platesnei kampanijai ne tik užsienyje, bet ypač Lietuvoje.

Institucijos yra atsakingos už techninius dalykus, tačiau už sėkmingą referendumą yra atsakingas kiekvienas iš mūsų: kiek mes paagituosim, kiek padarysim savo darbą ir, svarbiausia, kiek nepamiršim ir balsuosim „už“.

Tačiau pašnekovė pabrėžė, jog būtina atskirti du dalykus – suorganizuoti referendumą ir suorganizuoti sėkmingą referendumą. Ji priminė, kad techninę dalį atliks Vyriausybė, diplomatinės atstovybės ir Vyriausioji rinkimų komisija. Tačiau kalbant apie sėkmingą referendumą, atsakomybę neša kiekvienas iš mūsų.

„Institucijos yra atsakingos už techninius dalykus, tačiau už sėkmingą referendumą yra atsakingas kiekvienas iš mūsų: kiek mes paagituosim, kiek padarysim savo darbą ir, svarbiausia, kiek nepamiršim ir balsuosim „už“, – portalui Pilietybė.lt sakė D.Asanavičiūtė. – Koordinavimas, tinkama, žmonių baimes ir lūkesčius atliepianti, argumentuota informacinė kampanija yra viena, o balsavimas yra kolektyvinė atsakomybė.“

Pašnekovė akcentavo, kad norint sėkmingo referendumo rezultato bus būtina balsuoti, ir balsuoti aktyviai, nes šiuo metu sumažinta referendumo pripažinimo kartelė ir internetinis balsavimas įvardijami kaip grėsmės Lietuvos saugumui: „Internetinis balsavimas užsienyje gyvenantiems lietuviams įmanomas tik įsitikinus saugaus proceso galimybėmis. Jas šiuo metu tiria Vyriausioji rinkimų komisija, žadanti rezultatus šių metų pabaigoje.“

R.Baltaduonis pastebėjo, kad ta pati referendumo kartelė, tas pats privalomas registravimasis balsavimui ir balsavimas paštu – jei niekas nesikeičia, kodėl turėtume tikėtis, kad rezultatas bus kitoks? Jis priminė ir tai, kad 2019 m. referendumo rezultatas atstūmė, įskaudino, sukūrė labai daug negatyvaus fono diasporoje, ir jei tam tikra prasme pavyko tas žaizdas išsilaižyti, antrą kartą jos būtų skausmingesnės, neviltis būtų dar didesnė, ryšys su valstybe, toks strategiškai būtinas šiandienos grėsmių kontekste, toks reikalingas pasaulio sostinių tribūnose, būtų prarastas. Tad kas bus, jei ir šis referendumas nepavyks?

Asmeninio archyvo nuotr./Rimvydas Baltaduonis

„Kaip gera vadybininkė ir gera planuotoja, esu susikoncentravusi į sėkmingą referendumo įgyvendinimą, nes jei koncentruotumės į planą B, C ar D, neatiduotume visų jėgų referendumui, – pabrėžė D.Asanavičiūtė. – Dabar pagrindinis tikslas yra kuo geriau pasiruošti, labai svarbu išdiskutuoti referendumo formuluotę, suprantant grėsmes, suprantant, kad keičiame Konstituciją ne penkiems metams į priekį, bet, tikėtina, visam laikui.“

Todėl, anot pasirengimo referendumui darbo grupės vadovės, šį kartą yra dedamos visos pastangos referendumo sėkmei ne tik pradedant ruoštis daug anksčiau, turint motyvaciją, blogą ir gerą patirtį, bet ir įtraukiant teisininkus aiškios referendumo formuluotės nutarimui, kurios projekto tikimasi jau rudenį. Taip pat ketinama telkti diasporos ir nevyriausybines organizacijas, influencerius kuo platesniam kampanijos viešinimui, ypatingai Lietuvoje, nes, pabrėžė pašnekovė, diasporos aktyvumas yra be galo svarbus, tačiau didžioji dalis balsavimo teisę turinčių piliečių yra Lietuvoje, todėl rezultatą lems balsuojantys Lietuvoje.

„Būtent mūsų piliečiai, turintys kelias pilietybes, kurie gali daryti įtaką savo valdžios institucijose savo rezidavimo šalyse yra ypatingai reikšmingi Lietuvai ir jeigu ateitų ta diena X, tie žmonės būtų pirmieji, kurie susitelktų pagalbai Lietuvai. Šis emocinis, patriotinis klausimas yra be galo svarbus, tačiau, deja, nekeičia Konstitucinės doktrinos. (…) Stipriai tikėdami sėkme ir nesiblaškydami į kitus variantus turime siekti sėkmės referendume“, – pokalbį su Pilietybe.lt reziumavo D.Asanavičiūtė.