Tai, kad parlamentarai dirba skirtingose salėse, prezidentė D.Grybauskaitė sakė vertinanti blogai.
Paklausta, kas kaltas dėl konflikto, ji teigė, kad tiek pozicija, tiek opozicija turi rasti sprendimus ir tai, anot D.Grybauskaitės, yra tautos atstovų pareiga.
„Seimo pareiga yra dirbti ir priiminėti reikalingus įstatymus. Daugelis įstatymų ypač dabar, kurie yra eilėje, yra konstituciniai ir tam reikia būtinai, kad ir opozicija, ir pozicija bendradarbiautų, ir tai yra rinktų politikų pareiga“, – antradienį Seime minint Gedulo ir vilties dieną žurnalistams komentavo kadenciją baigusi prezidentė.
Opozicija tęsia boikotą
Seimo opozicija antradienį planuoja tęsti posėdžių boikotą – jie ketina dirbti istorinėje Kovo 11-osios salėje ir svarstyti savo darbotvarkę, rašo BNS.
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen viliasi, kad antradienį bus suformuota dialogo grupė ir į pirmąjį posėdį ji susirinks jau prieš vakarinį plenarinį posėdį.
Konfliktas tarp valdančiųjų ir opozicijos kilo po to, kai Seimas praėjusį antradienį svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.
Tuomet likus balsavimui, ar pritarti ministro atsakymams į klausimus, opozicijos iniciatyva padaryta pertrauka iki kito posėdžio, tikintis pakeisti politinių jėgų pusiausvyrą per balsavimą ketvirtadienį.
Valdantieji, reaguodami į tai, trečiadienio rytą sušaukė nenumatytą posėdį ir pritarė Kęstučio Navicko atsakymams. Protestuodama opozicija jau trečiadienį nedalyvavo Seimo posėdyje ir ketvirtadienį susirinko posėdžiauti alternatyviai.
Seimo pirmininkei V.Čmilytei-Nielsen opozicijos atstovai vėliau įteikė reikalavimų sąrašą ir teigia, jog į juos neatsižvelgus, Seimo posėdžius gali boikotuoti iki rudens sesijos rugsėjo 10 dieną.
Šiame sąraše – reikalavimas spręsti dėl žemės ūkio ministro atstatydinimo, V.Čmilytei-Nielsen pasitikrinti pasitikėjimą Seime, šią sesiją svarstyti tik su ekonominėmis ir socialinėmis problemomis susijusius klausimus.
Seimo darbą boikotuoja penkių frakcijų – Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ – bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Iš viso – 67 parlamentarai.
Istorija kartojasi
Kadenciją baigusi prezidentė D.Grybauskaitė antradienį Seime lankėsi minint Gedulo ir vilties dieną.
Šis minėjimas dabar, kai Ukrainoje vyksta karas, pasak jos, turi labai svarbią prasmę.
Mes matome XXI a. amžiuje tą patį fenomeną, kokį matėme sovietiniu laikotarpiu po Antrojo pasaulinio karo.
„Minėdami vis galvojome, kad tai yra praeitis, jos tik nereikia pamiršti, bet pasirodo, kad tai yra ir mūsų dabartis, kada visiškai arti mūsų, Ukrainoje, žmonės yra tremiami ir taip pat panašiai į tolimuosius Rusijos kampus eina per įvairias stovyklas. Mes matome XXI a. amžiuje tą patį fenomeną, kokį matėme sovietiniu laikotarpiu po Antrojo pasaulinio karo“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Prieš 81 metus birželio 14-ąją Lietuvą okupavę sovietai pradėjo masinius gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų 1941 metų birželį į gyvulinius vagonus sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų.
1940 metų birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją iš viso įkalinta ir ištremta 280 tūkst. Lietuvos piliečių.