„Situacija nėra maloni“, – penktadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė. Ji pabrėžė daugiau informacijos, nei buvo skelbta žiniasklaidoje, neturinti.
Kadenciją baigusi valstybės vadovė pabrėžė, kad VSD veiklą reglamentuoja Žvalgybos įstatymas, žvalgybai informacijos rinkimo poreikius ir prioritetus nustato Valstybės gynimo taryba, o konkrečias užduotis formuoja pačios institucijos.
VSD, anot jos, dabar turės rimtai peržiūrėti savo procedūras, darbo metodus ir žvalgų kvalifikaciją.
„Matosi, kad tų problemų įstaigos viduje yra“, – pabrėžė ji.
Paprašyta praplėsti mintį, kodėl jai kelia abejonių kai kurių pareigūnų kvalifikacija, D.Grybauskaitė sakė nesiplėsianti.
„Iš to, ką skaičiau žiniasklaidoje, kvalifikacijos lygmuo man kelia abejonių“, – sakė ji.
Iš VSD pareigūno parlamentarui Vytautui Bakui pateiktos informacijos galima spręsti, jog informacijos rinkimas apie tam tikrus asmenis galėjo vykti prezidente dar būnant D.Grybauskaitei.
Penktadienį ji tvirtino nieko apie tai nežinojusi. D.Grybauskaitė teigė, kad pati institucija sprendžia, kurią informaciją pateikti valstybės vadovams.
VSD turi nebijoti duoti atsakymų
Pasak D.Grybauskaitės, reikia siekti, kad būtų atsakyta į kuo daugiau klausimų, VSD turi nebijoti į juos atsakyti.
„Bet kokie šešėliai, bet kokie neatsakyti klausimai kelia daug įtarimų ir sumaišties. Ir, manau, kad tai reikia daryti skaidriai – tai mėginama daryti. Kuo daugiau atsakymų, tuo bus geriau“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kaip departamentas turėtų nusiplauti šią dėmę, D.Grybauskaitė patikino, kad reikia kalbėti, aiškintis, kas vyksta VSD viduje, kodėl vienam iš pareigūnų galėjo pasirodyti, kad tai, kas buvo daroma, buvo neteisėta.
„Reiškia, ir viduje nepakankamas išaiškinimas ir situacija, jeigu kažkam kyla abejonių net viduje. Turi būti aiškumas, turi būti skaidrumas. Tai yra pagrindinės priemonės ir įrankiai“, – kalbėjo ji.
Paklausta, kas turėtų duoti atsakymus, D.Grybauskaitė teigė, kad paaiškinti viską turi VSD, o į šią situaciją, jei toks poreikis yra, galėtų pasigilinti Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tačiau dėl to nuspręsti – jau Seimo prerogatyva.
Paprašyta įvertinti Seimo nario Vytauto Bako vaidmenį, ji sakė nežinanti, kiek patikima yra paskleista informacija.
„Turbūt visiems kyla klausimai, kodėl būtent po metų kyla toks triukšmas, prieš rinkimus, kai kurių žmonių interesas galbūt. Be to, laikas, kai bus keičiamas arba perskiriamas VSD vadovas. Tikrai yra daug klausimų ir trečiųjų šalių interesas taip pat yra labai didelis“, – kalbėjo ji.
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad VSD atlikdavo šalies vadovų reputacinės rizikos apsaugos funkciją: „Galiu pasakyti iš savo prisiminimų, kad 2009 metais, kai laimėjau rinkimus, su manimi susisiekė tuometis VSD vadovas ir pasiūlė susitikti, aš susitikau ir gavau rimtą ir gana išsamią informaciją apie situaciją šalyje, apie saugumo situaciją šalyje, ir pradžioje man tai buvo labai naudinga“.
D.Grybauskaitė sakė, kad jai nebuvo kilę abejonių dėl galbūt perteklinio VSD informacijos rinkimo.
„Bet jeigu prie manęs ar prie mano aplinkos artėdavo neskaidraus plauko veikėjai, mes būdavome perspėti“, – teigė kadenciją baigusi valstybės vadovė.
Ji įsitikinusi, kad pranešėjų apsaugą turintis garantuoti įstatymas geras, tačiau jo vykdytojai „ne visi atsakingi“.
Šią savaitę BNS paskelbė, jog aukšto rango žvalgybos pareigūnas yra informavęs tuometinį NSGK pirmininką V.Baką, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomet dar tik kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
