Anot šalies vadovės, dabar reikėtų galvoti ne apie „galvų kapojimą“, o apie geresnį pasirengimą krizėms.
„Įvardyčiau ankstesnius sprendimus klaida, ir jie apsprendė greičiausiai tokį susistumdymą tarp institucijų. Dabar ieškoti (kaltų) ir kapoti galvas turbūt neverta. Mums reikia ruoštis ir būtų pasirengusiems, jeigu atsitiktų ar panaši situacija, ar kitokia civilinė katastrofa, nes esame įsipareigoję tiek NATO, tiek Europos Sąjungai, tiek įvairioms tarptautinėms organizacijoms, tiek savo žmonėms – kad visada sugebėsime jiems padėti civilinės krizės atveju, ir manau, kad geriau reikia mokytis iš klaidų negu dabar ieškoti kaltų“, – žurnalistams antradienį sakė D.Grybauskaitė.
Jos teigimu, kariuomenė neturėtų vadovauti civilinių krizių sprendimui.
„Iš tikrųjų mes susidūrėme su situacija, kai po 2008 metų buvo toks civilinių krizių centras panaikintas, funkcijos išskaidytos, gelbėjimas jūroje atiduotas kariuomenei, sausumoje – vėl kitoms struktūroms. Išties matome, kad daugelyje šalių išlikę ir tokiais atvejais daroma per civilines organizacijas. Tai yra turi būti civilinis prevencijos ir krizių valdymo centras ir, matyt, būtų gerai tai turėti prie Vyriausybės kaip horizontalią skėtinę instituciją, kuri turėtų įgaliojimus koordinuoti kitų institucijų veiksmus. Čia, aišku, ir kariuomenė galėtų dalyvauti, bet jinai neturėtų pati spręsti, neturėtų pati priimti tokių sprendimų“, – dėstė prezidentė.
Diskusija dėl gelbėjimo operacijos koordinavimo kilo, kai gegužės 16 dieną skrisdamas virš Baltijos jūros dingo iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs lėktuvas „An-2“. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne. Dar po dviejų parų nustatyta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas.
Anksčiau prezidentė yra sakiusi, kad šio orlaivio ir pilotų paieška organizuota neprofesionaliai, neoperatyviai ir nenuosekliai.