„Labai noriu tikėti, kad į daugelio žmonių nuomones bus atsižvelgta ir rastas kompromisas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė valstybės vadovė.
Tuo pačiu ji pabrėžė, kad galutinių sprendimų dar nėra, tik vieši pasisakymai.
„Kaip visada norėčiau vertinti galutinį procesą. Yra viešai įvairūs pasisakymai. (...) Palaukime galutinio balsavimo“, – teigė D.Grybauskaitė.
Antradienį Seimas ėmėsi taisyti buvusio Seimo priimtą ir sausį pradėsiantį galioti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Po pateikimo pritarta konservatyviam projektui, kuris numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti jų šaldymą.
Kilus ažiotažui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį įregistravo siūlymą, kuriuo atsisakoma draudimo šaldyti embrionus pagalbinio apvaisinimo procedūrose, bet siūloma, jog nepanaudoti embrionai būtų saugomi neribotai.
Projekte lieka nuostatos, kurios draudžia embrionų naikinimą, išvežimą ir atlygintiną lytinių ląstelių donorystę.
Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Rugsėjį parlamentarai pritarė D.Grybauskaitės veto šiam įstatymui ir nuo sausio įsigalioti turinčiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.
