„Tai reiškia, kad ne vien mes kalbame apie grėsmes, kad jos yra realios ir kad NATO taip pat reaguoja atitinkamai. Velse buvome nusprendę, kad greitojo reagavimo pajėgos bus tikt apie 5 tūkstančius (karių). Kaip matote, per pusantrų metų jau yra sprendimas dėl 40 tūkstančių. Vadinasi, NATO šalys supranta, vertina, ką mes sakome, ir įvertina realiai grėsmes“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Anot jos, šis sprendimas reiškia, kad „kartu su mūsų greitojo reagavimo pajėgomis, jeigu dar kiekviena šalis prisidės, tai apgintis tikrai didėja“.
„Saugumo prasme mes labiau užtikrinti. Ir tai, kad rudenį šešiose šalyse bus taip pat įkurtos NATO vadavietės, taip pat yra geras ženklas, kad sprendimai yra vykdomi ir jie keičiami, priklausomai nuo besikeičiančių situacijų ir tai labai gerai. NATO rodo, kad sugeba reaguoti adekvačiai, kad sugeba vykdyti priimtus sprendimus ir tai daro greitai“, – tvirtino prezidentė.
Padidins iki 40 tūkst. karių
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį patvirtino, jog NATO gynybos ministrai nusprendė padidinti NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, į jas pajungiant oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus. Iki šiol, NATO duomenimis, greitojo reagavimo pajėgas sudarė 13 tūkst. karių.
Taip pat patvirtinta šešių Rytų Europoje steigiamų Aljanso štabų struktūra – juose dirbs po 40 žmonių.
Šie pakeitimai susiję su Rusijos agresija Rytų Ukrainoje.
Pabėgėlių priėmimas: Baltijos šalys buvo diskriminuojamos
LRT radijui prezidentė komentavo, kad kitas labai svarbus susitikimo klausimas – emigracijos politika, Viduržemio jūros pabėgėlių klausimas.
Pasak šalies vadovės, Lietuva yra pasirengusi padėti Viduržemio jūros pabėgėliams, bet turi būti numatytas objektyvus ir visoms šalims vienodas kriterijus, nulemsiantis, kiek žmonių kiekviena šalis priims.
„Vadovų Taryboje kalbėsime apie tai, nes žemesniu lygmeniu sprendimai nebuvo priimti. Mūsų ir dar beveik pusės valstybių pozicija yra panaši – kad turime turėti labai objektyvius kriterijus, kaip pabėgėliams padėti, ir kad būtina reaguoti ne tik į pasekmes (pabėgėlių skaičių), bet ir priežastis (turime kovoti ir su nelegalia migracija, ir su žmonių pervežimo verslu).
Apskaičiavimai, ypač Baltijos šalims, buvo šiek tiek keisti, netgi, sakyčiau, diskriminaciniai – mažoms valstybėms teko daug didesnis procentas negu didesnėms valstybėms ir t. t., – sakė D.Grybauskaitė.
Todėl labai svarbu, kad kiekviena šalis rodytų solidarumą (Lietuva tai daro taip pat, mes esame pasirengę paimti 250 prieglobsčio prašytojų) ir kad ateityje būtų numatytas objektyvus kriterijus (pavyzdžiui, bendrojo vidaus produkto dydis, gyventojų skaičius), kuris būtų taikomas visoms šalims vienodai. O dabar apskaičiavimai, ypač Baltijos šalims, buvo šiek tiek keisti, netgi, sakyčiau, diskriminaciniai – mažoms valstybėms teko daug didesnis procentas negu didesnėms valstybėms ir t. t.
Bet kokiu atveju mes šiuo metu jau esame priėmę iki 350 užsienio šalių piliečių, daugiausia tai – iš Ukrainos, iš Rytų ateinantys žmonės, kuriems reikia pagalbos. Lietuva visada yra pasirengusi padėti, bet mes norime, kad kriterijai būtų objektyvūs, tinkamai įvertintos šalių galimybės priimti ir integracijos patirtis. Taigi sprendimai viršūnėse visada yra bendri, tai yra visos šalys turi pritarti. Kaip minėjau, pusė šalių prieštarauja prieš prievartinę sistemą, o Lietuva ir kitos šalys pasisako už savanoriškumo principą – padėsime, kiek galėsime, bet skaičiai turi būti paremti objektyviais kriterijais.“
