„Reikia įsigilinti į šį klausimą, dabar dar negaliu komentuoti. Turime pasižiūrėti į įstatymus, kokia forma tai galima daryti, ar būtina daryti, ar valstybė jiems buvo garantavusi, kiek garantavusi anonimiškumą. Dar anksti man būtų komentuoti“, – žurnalistams Vilniuje sakė prezidentė.
Valdančioji koalicija neseniai svarstė galimybę paviešinti asmenis, kurie prisipažino slapta bendradarbiavę su sovietų saugumu.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo „darbiečio“ Artūro Paulausko teigimu, prisipažinusių byloms šiemet baigia galioti slaptumo žyma, ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija turės spręsti, ar slaptumo žymą pratęsti.
Įstatymas prisipažinusiems bendradarbiavus su KGB garantavo apsaugą, numatydamas, kad prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas nustato paslapties saugojimo trukmę.
Prisipažino 1589 asmenys
2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių spectarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991-1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.
Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.
Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.
