„Tarptautine prasme šis vizitas gali turėti atgarsį dar ir dėl to, kad, be abejo, šiame regione matome didžiulę įtampą ir konfliktus. Todėl, išlaikant balansą užsienio politikoje, taip pat trumpam užsuksiu į Palestiną, kur susitiksiu su prezidentu Mahmoudu Abbasu“, – interviu LRT RADIJUI sako D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, jos lankomas regionas dabar yra ypač karštas pasaulio taškas, kuriame būtina siekti taikos iš abiejų pusių. „Mūsų buvimas tokiu sudėtingu laikotarpiu šiame regione taip pat parodo mūsų pasitikėjimą ir interesą, kad net ir nedidelė Lietuva galėtų mėginti dėti savo indėlį į taikos procesus visur, kur tik gali“, – teigia šalies vadovė.
– Prezidente, teikiate Seimui Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas, kurios turėtų sumažinti eiles gydymo įstaigose ir padidinti jų veiklos skaidrumą. Šiame įstatyme yra ir daugiau Jūsų siūlymų. Kaip manote, kodėl reikia tokių pataisų ir ar sulauksite palaikymo iš Seimo?
– Pataisų reikia, kad žmonės galėtų greičiau gauti medicininę paslaugą ir eilės būtų trumpesnės, galų gale, kad žmonės galėtų užsirašyti internetu, ko kai kur padaryti negali. Išties turbūt kiekvienas Lietuvos žmogus atsakytų, kad to reikia.
Na, o ar šis įstatymas viską išspręs? Turbūt ne, nes dažniausiai vien įstatymų neužtenka. Reikia dar ir politinio nuovokumo, noro, poįstatyminių aktų, kad visa sistema veiktų tvarkingai.
Na, o ar šis įstatymas viską išspręs? Turbūt ne, nes dažniausiai vien įstatymų neužtenka. Reikia dar ir politinio nuovokumo, noro, poįstatyminių aktų, kad visa sistema veiktų tvarkingai. Žinoma, kad tai būtų tik vienas žingsnis į didelio darbo pradžią, bet tam reikia ir noro, ir pasitikėjimo vieni kitais.
Dabar matome daug nusistatymų prieš, diskusijų ir kritikos, bet, be jokios abejonės, tai dažniausiai daro tie, kurie šiaip nieko nedarė ir daryti nenori, o geriausia jiems – kad jų neliestų, neverstų geriau dirbti. Turbūt įvardyčiau tokią bendrą reakciją.
Bet labai norėčiau tikėti, kad problemos visiems yra labai svarbios, apimančios labai didelę mūsų žmonių dalį, kad būtent tai turėtų priversti politikus atsakingiau žiūrėti į šį įstatymą – kaip į pirmą svarbų žingsnį, didelio darbo pradžią. Todėl labai tikiuosi, kad, po truputėlį, mažais žingsneliais žengdami (kaip ir su globos namais), pradėsime kartu su politikais, Seimu kažką šioje srityje tvarkyti.
Tokie įstatymai veikia Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Suomijoje, Skandinavijoje. Ir ne tik tai. Ten galioja eilių sudarymo terminai, labai aiškiai išreikšta atsakomybė, taip pat yra ir nuobaudos už pavėluotą arba nekokybiškai žmogui suteiktą paslaugą, gydymo įstaigų reitingavimas. Visi šie dalykai jau egzistuoja, jau yra iš ko mokytis. Galime pasimokyti iš tokių šalių, reikia tiesiog noro išdrįsti. Na, ir visų laukia sunkus darbas.
– Briuselyje ketvirtadienį pasirašoma penkiašalė Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos (EK) sutartis dėl dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos finansavimo schemos. Anksčiau būta nesutarimų būtent dėl finansavimo klausimų. Ar šios kliūtys įveiktos? Ir kiek Lietuvai svarbus šis projektas?
– Mes tikrai džiaugiamės, kad pagaliau kartu su EK keturios mūsų regiono valstybės užbaigiame pagrindinę jungtį. Jos finansavimo sutartyje susitarimas reiškia, kad ši dujotiekio jungtis tikrai bus tarp Lietuvos ir Lenkijos po to, kai jau turime ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, o rudenį turėsime atidarytą Švedijos elektros jungtį. Tai išties yra tas susitarimas, kuris ilgai strigo dėl politinių, finansinių priežasčių, galbūt – net dėl ambicijų, dėl įvairių priežasčių.
Dabar tarp Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų operatorių, tarp įmonių „Amber Grid“ ir „Gaz-System“ iš Lenkijos, bei EK institucijos bus pasirašytas susitarimas. Tai tikrai simbolinis dalykas, kuris yra svarbus.
Projektas juda. Svarbiausia, kad jau 2019 m. jis turėtų būti pabaigtas. Tai reiškia, kad praktiškai per šį laikotarpį, per paskutinius 15 mūsų ES narystės metų, Lietuva tikrai pasieks didžiulių užduočių [įgyvendinimo], taps integruota į energetinę europinę sistemą tiek dujomis, tiek elektros energija. Taigi išties galima sakyti, kad Europos energetinė sistema, bendra Europos energetinė rinka, kurios siekėme, kurią inicijavo mūsų regionas, bus įgyvendinta ir pradės veikti.
O išties ir pasipriešinimo buvo daug, ir netgi, sakyčiau, – nesupratimo iš daugelio kitų šalių ir EK. Bet tai, ko gero, – didžiausias paskutinio laikotarpio postūmis, užtikrinant mūsų tolimesnį energetinį saugumą, tvirtumą, pasitikėjimą savimi būtent energetiniame sektoriuje ir savarankiškumą.
Tai tikrai yra svarbu ne tik Lietuvai. Tai svarbu visam regionui, nes energetikos srityje Lietuva jau tampa integruota tiek Baltijos rinkoje, tiek Skandinavijos rinkoje, o dabar per Lenkiją būsime integruoti ir į kontinentinę Europą.
– Briuselyje dalyvausite ir Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose. Kokie klausimai numatyti aptarti šiuokart?
– Turbūt tai – pastovūs ir ilgalaikiai migracijos klausimai. Jau tikrai nuo praeito karto pradėjome rimčiau žiūrėti į visą sistemą, problemos visapusiškumą ir spręsti ją taip, kaip turėjome spręsti nuo pat pradžių, o ne bartis.
Pirmiausia – stiprinti išorinių sienų apsaugą, sukurti integruotų išorinių sienų valdymą, bendrą Europos pasieniečių tarnybą, t. y. bendrą pasienio apsaugą. To nėra, ir kai kurios šalys lengviau ar sunkiau tai daro.
Tai tikrai yra svarbu ne tik Lietuvai. Tai svarbu visam regionui, nes energetikos srityje Lietuva jau tampa integruota tiek Baltijos rinkoje, tiek Skandinavijos rinkoje, o dabar per Lenkiją būsime integruoti ir į kontinentinę Europą.
Taip pat – sustiprinti „Frontex“ agentūrą, [kad būtų] daugiau pareigūnų. Tarp jų reikės deleguoti ir pareigūnus iš Lietuvos. Bet tai užtikrins, kad sienos nebus kiauros kaip dabar.
Ir taip pat – gerinti ES grąžinimo ir readmisijos politiką, t. y. tuos karštuosius taškus įkurti net ne Europoje, o prieš Europą arba Europos pasienyje, kur būtų galima atskirti ekonominius migrantus nuo tikrų karo pabėgėlių. Taip pat – sudaryti readmisijos sutartis su migracijos kilmės šalimis ir t. t.
Bendradarbiavimo gerinimas su Turkija, Afrikos, Balkanų šalimis yra tai, ką seniai reikėjo daryti, bet tik dabar darome. Truputį pavėluodami, bet darome, nes kitaip migracijos situacijos nesuvaldysime.
Kelios kitos problemos, klausimai, kurie taip pat bus svarstomi, – tai padėtis Sirijoje ir, žinoma, situacija su Rusijos ir Irano intervencija Basharo al-Assado pusėje bei tolesnė Ekonominės ir pinigų sąjungos plėtra.
Na, ir pasiruošimas diskusijoms su Jungtinės Karalystės premjeru, kuris kalbės apie būsimą referendumą Jungtinėje Karalystėje ir Europos reformas, kurių tikisi Jungtinė Karalystė. Tie klausimai taip pat bus svarbūs šalia visų tarptautinių, kurie tampa vis svarbesni vidinėse diskusijose Europoje.
– Prezidente, Briuselis – ne vienintelė Jūsų išvyka šią savaitę. Savaitės pabaigoje išskrendate valstybinio vizito į Izraelį. Kokius tikslus keliate šio vizito metu? Su kuo susitiksite, kokius klausimus aptarsite?
– Vizitas nėra valstybinis. Tai bus oficialus vizitas. Jis – išties svarbus, nes šio vizito metu vyks ne tik bendri protokoliniai, bet ir kiti svarbūs susitikimai. Taip pat čia bus organizuojamas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF), kuris pernai vyko Lietuvoje. Jis Izraelyje bus organizuojamas pirmą kartą.
Taip pat – Pasaulio litvakų forumas, visų litvakų. Jų yra kelios grupės. Toks forumas būtent Izraelyje bus organizuojamas pirmą kartą. Jis buvo organizuojamas daugiausia Lietuvoje. O tokių litvakų pasaulyje yra daugiau nei 200 tūkst.
Taigi išties su šia šalimi turime pirmiausia daug interesų. Tai – ir gynybos sritis, ir netgi galimos bendradarbiavimo perspektyvos kibernetinio saugumo, inovacijų, verslo srityse. Taigi tų sektorių – tikrai daug.
Na, o po buvusio prezidento Shimono Pereso vizito į Lietuvą mūsų dvišaliai santykiai su Izraeliu išties įgavo naują pagreitį ir naują kokybę. Tuo tikrai reikia pasinaudoti. Ko gero, galima pasakyti, kad Lietuva su Izraeliu turi geriausius santykius per visą savo pokarinę istoriją.
Kartu su manimi vyksta du ministrai. Tai – ekonomikos ir užsienio reikalų ministrai. [Vyksta] ir didelė verslo delegacija. Išties tikiuosi, kad šis vizitas ne tik dar labiau sustiprins dvišalius santykius, ne tik bus didžiulė investicija į mūsų verslo santykių potencialą, bet taip pat vystys mūsų bendradarbiavimą gynybos srityje.
Mes esame vieni iš tų, kurie padedame Izraeliui gerinti santykius su ES. Ypač – prekybos ir ekonominių santykių srityje. Taigi išties reikia pasinaudoti situacija, kai santykiai yra atviri, pagarbūs, duodantys didžiulį pagreičio potencialą.
Todėl man įdomu ten vykti, ir Lietuvai – tikrai svarbu, kad išnaudotume ir oficialius susitikimus, ir PLEF, kad mūsų verslas tuo pasinaudotų, nes čia bus daugiau nei 100 įvairių Izraelio ir Lietuvos bendruomenių atstovų ir įmonių. Taigi tikiuosi, kad šis vizitas bus naudingas.
Taip pat ir tarptautine prasme šis vizitas gali turėti atgarsį dar ir dėl to, kad, be abejo, šiame regione matome didžiulę įtampą ir konfliktus. Todėl, išlaikant balansą užsienio politikoje, taip pat trumpam užsuksiu į Palestiną, kur susitiksiu su prezidentu M. Abbasu.
Šis regionas dabar yra ypač karštas pasaulio taškas, kuriame būtina iš abiejų pusių siekti taikos. Mūsų buvimas tokiu sudėtingu laikotarpiu šiame regione taip pat parodo mūsų pasitikėjimą ir interesą, kad net ir nedidelė Lietuva galėtų mėginti dėti savo indėlį į taikos procesus visur, kur tik gali.
