Ji teigia, kad migracijos problemas ateityje reikės spręsti rimčiau.
„Šis veiksmas daugiau yra simbolinis, mes demonstruojame ir rodome solidarumą su Pietų valstybėmis, – penktadienį Žinių radijui sakė prezidentė. – Tai yra europietiškas principas.“
„Na, o spręsti migracijos politiką reikia tikrai daug rimčiau, darant įtaką sienų apsaugos, prekybos žmonėmis tinklų naikinimu, pabėgėlių grąžinimo ir readmisijos politikai“, – pridūrė ji.
Anot prezidentūros pranešimo, konkrečioms šalims narėms skiriamas pabėgėlių skaičius bus nustatytas, kai iki liepos pabaigos dėl to sutars Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų taryba.
D.Grybauskaitė džiaugėsi, kad sprendimas Europos vadovų lygmeniu buvo priimtas solidarumo pagrindais ir dar kartą sukritikavo Europos Komisiją, kuri anksčiau siūlė pabėgėlius paskirstyti kvotomis.
„Svarbiausia, kad skaičius yra, svarbiausia – savanoriškumo principas. Komisijos primetimas atskirų skaičių kiekvienai šaliai jėga nesuveikė“, – pridūrė ji.
Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuva per dvejus metus galėtų savanoriškai priimti iki 250 prieglobsčio prašytojų. Tuo metu Europos Komisija Lietuvai yra siūliusi priimti iki 710 pabėgėlių.
Kiekviena šalis už perkeliamus asmenis gautų finansavimą iš ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Už vieno pabėgėlio perkėlimą priimančiai valstybei būtų mokama 6 tūkst. eurų vienkartinė išmoka. Prezidentūros pranešime taip pat pažymima, kad iš ES struktūrinių fondų 2014-2020 metais Lietuvai skirta 10,8 mln. eurų prieglobsčio sistemos plėtrai ir pabėgėlių integracijai bei grąžinimui.
