Prezidentė, paklausta, ar gali patvirtinti „Lietuvos ryto“ publikuotų esą jos E.Masiuliui 2015 m. rašytų laiškų autentiškumą prašė pirmiausia vertinti aplinkybes, kuriomis jie buvo paskelbti.
Laiškų neišsaugojo
„Pirmiausia, pradėkime, kodėl atsirado apskritai tokia informacija, visa istorija. Tai primenu foną: ką tik istorinė, ko gero, politinės korupcijos byla pateko į teismą. Ir visiškai aišku, kad gynybai bus naudojamos įvairios priemonės. Tikslas – politizuoti bylą. Nesistebiu, kad tokie įvairūs dalykai pradeda rodytis spaudoje. Atitinkamai tikslas turbūt yra ir sukiršinti politikus, ir atkeršyti, bet ir tuo pačiu politizuoti bylą. Tai darė ir ankstesni oligarchai ir įmonės – ar „Snoro“ byla, ar Darbo partijos byla“, – kalbėjo valstybės vadovė.
Norėčiau pasakyti, kad patvirtinti autentiškumo negaliu, nes, pirmiausia, patikrinome savo ir serverius, ir viską. Mes jų neišsaugojome.
Nors neneigė E.Masiuliui rašiusi elektroninius laiškus, vis dėlto D.Grybauskaitė akcentavo, kad konkrečių laiškų E.Masiuliui autentiškumo patvirtinti negali, nes jų neišsaugojo.
„Norėčiau pasakyti, kad patvirtinti autentiškumo negaliu, nes, pirmiausia, patikrinome savo ir serverius, ir viską. Mes jų neišsaugojome, tai viena. Antra, net jeigu tekstas būtų panašus. Gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas, kaip faktas, iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir yra, ir bus“, – sakė ji.
Vis dėlto ji tikino konkretaus teksto negalinti patvirtinti, nes jos komentarai gali būti panaudoti byloje.
Prezidentė aiškino, kad jos tiesioginė pareiga yra bendrauti su politikais, derinti įstatymų projektus, reformas ir skiriamas personalijas.
„Aš su visais trim seimais, su kuriais man teko dirbti, bendradarbiavau. Tiek meilais, tiek SMS žinutės, tiek telefonai, tiek susitikimai. Visos, be jokios abejonės, techninės priemonės buvo naudojamos. Na, o slėpti aš neturiu ką. Todėl gal tie įvairūs spėliojimai, kodėl nebuvo labiau konspiracinis... Aš nesu konspiratorė ir neturiu, ką slėpti“, – aiškino D.Grybauskaitė.
Prezidentė tikino nenustebusi, kai savo asmeninį susirašinėjimą pamatė spaudoje. „Ne tai, kad stebina. Matomai gynyba, padorumas tų politikų, kurie jau, panašu, yra susikompromitavę, susi... imantys taip vadinamas paskolas dėžutėmis, tai turbūt nieko kito ir tikėtis nereikia. Gynybai priemonės naudojamos visos, nes, kaip minėjau, tokios informacijos neva išmetimas nušauna labai daug zuikių – tai ir sukiršina dabartinius politikus, leidžia prisijungti dar daugiau dalyvių, pakerštauti, tokias bangas politines sukelti, kurios iš tikrųjų daugiau panašios į erzelyną ir daugiau paaiškės, kas yra kas“, – dėstė šalies vadovė.
Neneigia, kad žurnalistą galėjo pavadinti „skaliku“
Pasak jos, tokioje situacijoje matyti, kad kaltinamųjų elgesys yra desperatiškas ir gali tik sveikinti ir didžiuotis Lietuvos teisėsauga.
„Tikiuosi, kad ši byla bus lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar mes sugebėsime apsivalyti nuo politinės įtakos atskirų interesų grupių, korupcijos, ar tai bus atgrasymo priemonė ateities politikams būti atsargesniems ir žiūrėti, su kuo jie bendrauja, kaip bendrauja ir kaip gauna paramą savo politiniams tikslams“, – teigė D.Grybauskaitė.
Prezidentė aiškino, kad 2015 m., kai Seimas nepritarė iš eilės dviem kandidatams į generalinius prokurorus, trečioji – Evaldo Pašilio – buvo derinama su visomis partijomis, su profsąjungomis.
„Mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą intervenuoja ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis. Tai todėl galėjo, galėjo būti ir tokia situacija, kai galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti. To tikrai neatmetu“, – aiškino šalies vadovė.
Laiške E.Masiuliui žinomas žurnalistas Tomas Dapkus, domėjęsis kandidatais į generalinio prokuroro postą, buvo vadinamas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus „skaliku“. D.Grybauskaitė E.Masiulio prašė perduoti D.Mockui, kad jis patrauktų žurnalistą.
Tačiau valstybės vadovė kategoriškai atmeta derinusi kandidatūrą į generalinius prokurorus su „MG Baltic“.
„Tokios interpretacijos arba demonstruoja labai lakią fantaziją, arba labai didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu, nes bendravimas apskritai su verslu mano buvo gana ribotas“, – teigė ji.
„Žinojau jo kontaktus. Matomai, kai kalbi apie įtakas, tai žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau ką kas daro. Žinau.
Žinojo apie E.Masiulio ryšius su „MG Baltic“
Su „MG Baltic“ prezidentė sakė išvis niekada nebendravusi, o jo buvusį viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, kuris kaltinamas papirkinėjęs politikus, pirmą kartą pamačiusi per televizorių.
D.Grybauskaitė aiškina, kad per E.Masiulį perduodama linkėjimus „MG Baltic“ vadovui tenorėjo parodyti, kad žino povandenines sroves.
„Žinojau jo kontaktus. Matomai, kai kalbi apie įtakas, tai žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro. Žinau. Mes tuos įtarimus tikrai turėjome labai pagrįstus, kaip elgiasi koncernas. Matėme šitą praktiką ne tik skiriant generalinį prokurorą, bet įtarimų buvo ir skiriant Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovus, prokurorus kai kuriuos žemesnio lygmens, teisėjus. Tokią įtaką jautėme ir įtarimų turėjome“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentė griežtai neigė bandžiusi spausti žiniasklaidą. Tačiau ji prašė atskirti žurnalistus ir įtakos grupių ruporus.
„Deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais ir taip toliau. Tai tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, be jokios abejonės, laikyti negaliu ir tai konkrečiai įvardinu“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pasak jos, kodėl koncernas taip elgėsi, turbūt atsakys šiuo metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto baigiamas tyrimas dėl verslo grupių įtakos politikams.
„Labai tikiuosi, kad tyrimo išvadose matysime ir daugiau sąsajų, ir, galbūt, asmenų įvardintų, jei išdrįs komitetas, kaip buvo daroma įtaka, kokie Seimo nariai buvo įtakojami ir kas kieno rankomis tai darė“, – sakė prezidentė.