Šalies vadovė žurnalistams sakė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos jūros regiono šalyse imigrantų integracijos procesai buvo sunkūs, daugelis pabėgėlių išvyko.
„Matome, kad (...) kvotų sistema nepilnai veikia, ypač mūsų regione. Mes politiškai sutikome tam tikrą kvotą priimti, bet integracijos procesai gerokai strigo ir pabėgėliai neliko mūsų regione“, – ketvirtadienį teigė D.Grybauskaitė.
Pabėgėliai iš Artimųjų Rytų į Lietuvą ir kitas ES šalis buvo perkeliami pagal 2015 metų sprendimą perskirstyti Bendrijos šalims 160 tūkst. migrantų.
Pagal šį mechanizmą Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Nors iki šiol šalis priėmė 416 asmenų, daugelis iš jų jau išvyko į turtingesnes Vakarų Europos valstybes.
Be to, ES praėjusią savaitę kreipėsi į savo aukščiausiąją teismo instituciją dėl Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos atsisakymo priimti pabėgėlius. Šios šalys tvirtina, kad kvotos yra Briuselio bandymas apriboti jų nacionalinį suverenitetą.
Sistemos šalininkai sako, kad Europa turi pasidalinti pabėgėlių našta su Italija ir Graikija, per kurias driekiasi didžiausi migrantų srautai.
D.Grybauskaitė teigė, kad ES su migracijos krize iki šiol tvarkėsi pusėtinai, o svarstant tolesnius jos pažabojimo būdus reikia ieškoti kompromiso.
„Aišku, kad reikia galvoti paie kitus būdus, yra daug pasiūlymų, bet vis tiek linkėčiau mums susitarti, kad nebūtų išsukinėjamos rankos, nebūtų įvairių privalomų jėga primestų sprendimų“, – sakė prezidentė.
Diskusija apie migrantų kvotų sistema kilo Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui pasiūlius jų atsisakyti. Prieš kelias dienas siųstame laiške ES lyderiams jis šią sistemą pavadino neefektyvia ir labai skaldančia Bendriją.
