„Prezidentė su komiteto nariais aptarė poreikį atnaujinti mūsų šalies nacionalinio saugumo strategiją – tai sąlygoja pasikeitusi geopolitinė situacija, kylančios naujos – tiek hibridinės, tiek informacinės ir kibernetinės grėsmės, gilėjanti migracijos krizė“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.
Pasak V.Sarapino, susitikime su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos (NKSG) komiteto nariais trečiadienį prezidentė aptarė ir būtinybę modernizuoti bei aprūpinti ginkluote kariuomenę, tačiau konkrečių detalių dėl vieno didžiausių planuojamų pirkinių – pėstininkų kovos mašinų – neaptarė, nes galutinių sprendimų dar nėra. Planuojama, kad pasiūlymus Valstybės gynimo taryba planuoja svarstyti gruodžio pirmojoje pusėje.
„Prezidentė pabrėžė, kad privalome išlaikyti tą geriausią NATO šalių praktiką ir ginkluotos technikos atnaujinimui skirti ne mažiau 20 proc. mūsų gynybos išlaidų. Svarbiausia, kad naujos karinės technikos įsigijimas vyktų skaidriai, kad atitiktų mūsų strateginius gynybos planus ir, be jokios abejonės, tinkamą kokybės, kainos bei įgyvendinimo laiko santykį“, – sakė ji.
Anot jo, prezidentė paragino atkurti kokybiškai veikiantį krizių valdymo centrą, taip apjungiant Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų bei kitų institucijų pajėgumus.
„Šis centras iš tiesų turėtų tapti krizių prevencijos bei jų valdymo valstybėje koordinatoriumi“, – sakė jis.
Šalies vadovė susitikime taip pat akcentavo, jog vienas svarbiausių Lietuvos įsipareigojimų – užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir iki 2018 metų skirti 2 proc. BVP gynybai.
„Lietuva turi NATO kolektyvinės gynybos garantijas. Sparčiai įgyvendinamos Velse sutartos saugumo ir atgrasymo priemonės. Tačiau mes patys esame atsakingi už savo šalies gynybą. Lietuvą apginsime tik būdami vieningi, demonstruodami tvirtą ryžtą ir sutelktai stiprindami savo karinį pajėgumą“, – Prezidentūros pranešime cituojama D.Grybauskaitė.
Tuo metu V.Sarapinas pabrėžė, kad D.Grybauskaitė taip pat palaiko siūlymus stiprinti finansavimą už viešąjį saugumą atsakingoms institucijoms.
„Tačiau, atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją, tai neturi būti daroma gynybos finansavimo sąskaita“, – sakė jis.
D.Grybauskaitė pabrėžė ir būtinybę efektyvinti išorinių ES sienų kontrolę, įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos sprendimą ir teisės aktus bei per penkerius metus iš viso parengti apie 17 tūkst. rezervo karių, svarstyti galimybę pratęsti privalomąją karo tarnybą ir po 2020 metų.
