Prezidentės patarėja Rūta Kačkutė ketvirtadienį sakė, kad prezidentė pataisas Seimui teikia skubos tvarka. Anot jos, pataisos negriaus etatinio apmokėjimo modelio, papildomų biudžeto lėšų jie nepareikalaus.
Prezidentės teikiamos pataisos numato aiškesnę etatinio apmokėjimo struktūrą, lengvesnį jo taikymą mokyklose ir galimybę mažinti atotrūkį tarp skirtingo lygmens mokyklų.
„Siūlome iš taip vadinamų trijų dabar esamų kišenių palikti tiktai dvi. Viena būtų susijusi su tiesioginiu ugdymo procesu – pamokų vedimu, pasirengimu pamokoms, vertinimu darbų, vadovavimu klasei, o kitą kišenę sudarytų darbas bendruomenei ir profesinis tobulėjimas“, – BNS sakė patarėja.
„Dabar kyla labai daug įtampų, kas yra tas (...) darbas su bendruomene ir profesinis tobulėjimas. Siūlome, kad visus šiuos nuostatus patvirtintų Švietimo ir mokslo ministerija, bet ne pati, o bendradarbiaudama su švietimo bendruomene, atgaivinant Švietimo tarybą“, – pridūrė ji.
Prezidentės patarėjos teigimu, taip pat bus siūloma Švietimo ir mokslo ministerijai tvirtinti rekomendacijas, kaip sudaryti pedagogų darbo grafiką, o tai užvertų galimybę diskriminuoti atskirus mokytojus.
„Vyriausybės abejingumas yra netoleruotinas“
„Pasak prezidentės, šimtmečio reforma negali virsti šimtmečio chaosu. Padėtis mokyklose turi būti stabilizuota, ugdymo procesas atnaujintas, pagarba mokytojams atkurta, o eksperimentavimas vaikų ateitimi turi būti baigtas“, – teigė ji.
Anot patarėjos, Vyriausybės abejingumas stebint keturias savaites trunkantį pedagogų streiką imituojant derybas, tempiant laiką yra netoleruotinas.
„Abi pusės privalo ieškoti neatidėliotinų sprendimų ir kaip galima greičiau susitarti, nes šioje situacijoje įkaitais tapo vaikai ir jų tėvai“, – sakė ji.
Anot jos, etatinio apmokėjimo modelis turėjo būti koreguojamas anksčiau, išryškėjus pirmiems nesklandumams.
„Vyriausybės atsakomybė priimti aiškias trumpalaikio ir ilgalaikio švietimo sistemos finansavimo didinimo, ir jo išdėstymo perspektyvas“, – pabrėžė prezidentės patarėja. Ji konkrečiai neatsakė į klausimą, ar turi būti biudžeto pataisos ir daugiau pinigų mokytojams, tik pakartojo, kad Vyriausybė turi ieškoti galimybių išspręsti susidariusią problemą.
R.Kačkutė, kalbėdama apie pedagogų streiką Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), sakė, kad situacija yra užsitęsusi.
A.Navickas: mes irgi norime, kad streikas baigtųsi
D.Grybauskaitė ketvirtadienį susitiko su su penkių švietimo profesinių sąjungų atstovais, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša bei švietimo srities ekspertais.
A.Navickas iš susitikimo išėjo nešinas prezidentės lauktuvėmis streikuojantiems mokytojams – maišu saldainių.
Jis sakė labai teigiamai vertinantis prezidentės siūlymus. Jo teigimu, profesinė sąjunga pasirengusi dalyvauti diskusijose dėl minėtų pataisų.
Anot A.Navicko, šalies vadovė viliasi, jog streikas greitai baigsis, jis pridūrė, kad streikuotojai to irgi labai nori.
„Streikas tęsiamas, vertinsime siūlymus, žiūrėsime, kaip jie keliauja, kokie terminai išspręsti. Girdėjome prezidentės raginimą Vyriausybei ieškoti tam lėšų. Tikrai nenorime priešinti visuomenės grupių, kaip bando politikai tai pateikti – lyg mes norėtume paimti nuo vaikų, nuo kitų sričių, tikrai to nenorime, bet manome, kad mes pagrįstai galime tikėtis padidinto finansavimo“, – kalbėjo A.Navickas. Jis pabrėžė, kad politikai, aiškinantys, jog dabar biudžeto negali jau pakeisti, gudrauja, nes profsąjunga prašymus padidinti algas pateikė dar pernai.
Nelabai tikėtina, kad mes šiandien tik išgirdę pažadus jau ir nutrauksime tą procesą.
Pirmiausiai, anot A.Navicko, streikuojantys mokytojai norėtų pamatyti prezidentės pataisas. Jis pridūrė, kad gerai nuteikia tai, jog prezidentė yra veiksmo žmogus, kaip ir jo vadovaujama profsąjunga.
„Mums irgi nelengva išgyventi tai, ką mes darome“, – žurnalistams sakė profsąjungos lyderis.
Anot jo, pamačius konkrečius žingsnius, bus sprendžiama, ar tęsti streiką ŠMM, o galbūt pereiti į kitokį, gal švelnesnį, streiką. Jo teigimu, tai labai priklausys nuo to, kaip Vyriausybė pažiūrės į prezidentės raginimą ieškoti pinigų mokytojams.
„Nelabai tikėtina, kad mes šiandien tik išgirdę pažadus jau ir nutrauksime tą procesą, nes buvo per ilgai nesikalbama su mumis, visus metus nebuvo noro“, – sakė jis.
Jo teigimu, derybas su mokytojais valdžia gali vesti nelaukiant, kada bus paskirtas naujas ministras vietoje išeinančios Jurgitos Petrauskienės.
E.Jovaiša: siūloma atsisakyti trinarės sistemos
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša prezidentės iniciatyvą pavadino puikia. Jis pabrėžė, kad jį džiugina tai, jog nesiūloma apskritai atsisakyti etatinio apmokėjimo.
„Reikia sutarti, ar būdas, kaip tai pakeisti, tinka visiems. Atsisakysime buvusios trinarės sistemos, greičiausiai prieisime prie dvinarės sistemos, kad būtų paprasčiau“, – apie pataisas kalbėjo jis.
E.Jovaišos teigimu, jis pats yra pateikęs prieš mėnesį pasiūlymą pakelti mokytojų algų koeficientus.
Paklaustas, ar balsuos už biudžetą, jei joms nebus pritarta, E.Jovaiša teigė, kad už biudžetą balsuotų visada.
„Mes padarysime viską, kad mokytojų balsas būtų išgirstas, kuris, tiesą sakant, yra girdimas labai gerai nuo seno Lietuvoje“, – aiškino jis.
Jis nesiėmė prognozuoti, ar Seimas spės priimti pataisas dar šiais metais iki rudens sesijos pabaigos.
„Visaip gali būti, čia jų pasirinkimo reikalas“, – klausiamas, ar tokiu atveju gali būti, kad A.Navickas su mokytojais ŠMM gyvens iki pat Kalėdų, sakė jis.
Susitikime su prezidente dalyvavusi mokytoja Jūratė Litvinaitė sakė, kad turi būti atkurta Švietimo taryba, kuri būtų tarpininku tarp mokytojų ir švietimo institucijų.
„Kad vyktų nuolatinis dialogas ne tik tada, kai neišklausymas mokytojų virsta protesto akcijomis“, – sakė ji.
Švietimo ateities forumo prezidentė Vilija Targamadzė teigė, kad mokytojų streikas yra pamoka visiems. Ji parodė, kad Lietuvoje niekas nemoka vesti dialogo.
Ji sveikino prezidentės žingsnį koreguoti etatinio apmokėjimo modelį.
„Reikėtų padaryti veiksmų planą, labai aiškų, su datomis, su priemonėmis, pagrįstą finansiškai, kad būtų visiems aišku, ką, kada ir kaip daryti. Dabar visi susipriešinę, o kalbėjimas iš jėgos pozicijos yra visiškai nepateisinamas, jeigu mes norime gyventi demokratinėje visuomenėje“, – pabrėžė ji.
V.Targamadzė pabrėžė, kad į streikuojančias mokyklas turėtų vykti miestų ir rajonų merai, kalbėtis su mokytojais. Jos teigimu, kai kurių mokyklų vadovams taip pat reikėtų pergalvoti savo darbo metodus.
Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) streikuojantys mokytojai trečiadienį kreipėsi į prezidentę prašydami įvertinti situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus. Mokytojai teigė, kad susidariusi situacija peržengė vienos profesijos ir jai atstovaujančios institucijos konflikto ribas, o grasinimas fiziniu susidorojimu rodo, kad krizė gilėja.
Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad davė nurodymą sukurti derybų grupę dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų.
Protestuojanti A.Navicko profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
Šios profsąjungos inicijuoti mokytojų streikai dėl rugsėjį įvesto etatinio apmokėjimo ir didesnių algų tęsiasi ketvirtą savaitę.
