Kol kas D.Grybauskaitė atvirai neatsako, ar ketina dalyvauti kitų metų vasarą vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Prezidentė teigia atsakysianti tik kitų metų pradžioje.
Tuomet jau bus pasibaigęs Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai, kurio rezultatai bus svarbūs D.Gybauskaitei kovojant dėl kitų valstybių paramos jai kovojant dėl ES prezidento posto.
Todėl prezidentės rūpestis dėl sėkmingo Lietuvos pasirodymo pirmininkaujant Europos Tarybai turi ir savanaudiško išskaičiavimo. Geras Lietuvos pasirodymas būtų naudingas jos asmeninei karjerai.
Tiesa, prezidentei nutarus dalyvauti rinkimuose į ES prezidento postą, D.Grybauskaitė susidurs su beveik neišsprendžiama dilema. ES prezidento rinkimai vyks vėliau nei rinkimai Lietuvoje. Todėl D.Grybauskaitė bus priversta rizikuoti ir nedalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose tikėdamasi laimėti ES prezidento rinkimus arba Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvauti, bet po pusmečio šio posto atsisakyti.
Kol kas prezidentė linksta rizikuoti ir Lietuvos prezidento posto kitąmet nebesiekti.
Kas bus D.Grybauskaitės konkurentai dėl ES prezidento posto, iki šiol neaišku.
Nuo 2009 m. ES prezidento pareigas dvi kadencijas iš eilės ėjo Belgijos politikas Hermanas Van Rompuy. Jis ES prezidento posto siekti nebegalės.
Briuselio koridoriuose neoficialiai kalbama, kad ES prezidentu turėtų būti renkamas mažos valstybės atstovas. Privalumas būtų tai, kad maža šalis delguotų moterį. Jei taip yra iš tikrųjų, tai D.Grybauskaitė praktiškai jau dabar neturi nė vieno konkurento.
Europos prezidentą renka Europos Vadovų Taryba kvalifikuota balsų dauguma. Pirmininko kadencija trunka dvejus su puse metų, jis gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai.
