Prezidentės globojamame Nacionalinio diktanto konkurse dėl raštingiausio lietuvio vardo varžėsi daugiau nei 3000 asmenų iš Lietuvos ir užsienio. Finale mokinių, suaugusiųjų ir užsienio lietuvių grupėse 15 dalyvių diktantą parašė be klaidų ar su viena klaida. Jie ir buvo paskelbti nugalėtojais.
Pasak šalies vadovės, minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, prisimename lietuviško žodžio draudimus, cenzūrą, prisimename tuos, kurie saugojo kalbą, padėjo išlaikyti ją mūsų lūpose, knygose, laikraščiuose, kurie jos mokė. Prezidentės teigimu, simboliška, kad šią dieną sveikiname Nacionalinio diktanto nugalėtojus ir kartu visus dalyvius.
„Esate puikus meilės lietuvių kalbai pavyzdys. Valstybės laisvei reikalingi laisvai ir drąsiai mąstantys žmonės, girdintys vieni kitus, gerbiantys savo istoriją ir mylintys savo kalbą", – pabrėžė prezidentė.
Pilietinei visuomenei, prezidentės teigimu, svarbu humanitarinis išsilavinimas ir raštingumas, formuojantys išmanią, kūrybišką, savarankišką ir atsparią išorės poveikiams asmenybę. Lietuvių kalbos gyvybingumas priklauso ir nuo visų pasitikėjimo gimtosios kalbos kūrybinėmis galiomis, veiksmingos kalbos politikos formavimo ir lietuvių kalbos visaverčio gyvavimo daugiakalbėje Europos erdvėje.
Šalies vadovės teigimu, lietuvių kalba – šiuolaikiška XXI amžiaus kalba, kuri turėtų būti vartojama visose šiuolaikinėse erdvėse – nuo programinės įrangos, išmaniųjų telefonų iki visą pasaulį apraizgiusių informacijos žiniatinklių.
Kalbos statusą ir prestižą, pasak prezidentės, lemia ir tai, kaip kalba kultūros, mokslo, verslo, žiniasklaidos ir politikos elitas teatre, laidoje, biure, universitete ar parlamente.
„Kiekvienas iš mūsų turime galimybę kurti ir turtinti lietuvių kalbą, pildydami lietuvių kalbos žodyną, kurį pradėjo rašyti didysis kalbininkas Kazimieras Būga. Tai didelė atsakomybė ir pareiga", – pažymėjo šalies vadovė.
