Prezidentė metinį pranešimą skaityti atėjo ryšėdama Lietuvos vaikų nupintą apyrankę, kurią gavo dovanų prieš Kovo 11-ąją, minint Valstybės atkūrimo 25-metį.
„Trys spalvos, į kurias įpinta laisva ir gerbiama valstybė, išradingi ir atkaklūs Lietuvos žmonės, mūsų sąžinė, išmintis ir unikali kalba. Ši pynė – pilietiška vaikų iniciatyva – pasklido po visą Lietuvą, sutelkdama skirtingas kartas ir ištisas bendruomenes. Tai – ženklas, kad Lietuva stiprėja ir vienijasi. Daugėja atsakomybę už savo šalį suprantančių žmonių“, – pradėjo savo kalbą prezidentė.
Prezidentė tikino, kad šiandien jai labiausiai norisi kalbėti apie pareigos ir atsakomybės svarbą, kurios neapibrėši jokiose pareiginėse instrukcijose.
Gynyba – pagrindinė pareiga
Pasak šalies vadovės, Lietuva susitelkė ir pakilo pagrindinei pareigai – Tėvynės gynybai.
„Ne tik nuo agresyvios išorės kaimynystės, bet ir nuo to, kas griauna mūsų Lietuvą iš vidaus“, – pažymėjo D.Grybauskaitė.
Dėl to, anot prezidentės, sugebėjo susivienyti politikos oponentai, skirtingų tautybių žmonės ir net konkuruojančios žiniasklaidos priemonės.
Platesnis požiūris padeda gintis ne tik nuo tiesioginių išpuolių prieš mūsų valstybę, bet ir nuo užslėptų grėsmių – pavyzdžiui, nesaugių investicijų
„Platesnis požiūris padeda gintis ne tik nuo tiesioginių išpuolių prieš mūsų valstybę, bet ir nuo užslėptų grėsmių – pavyzdžiui, nesaugių investicijų. Taip pat nebuvo lengva atvirai pripažinti, kad mūsų kariuomenės vienetai užpildyti tik 35 procentais. Todėl apsisprendėme laikinai grąžinti šaukimą į privalomąją karo tarnybą“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Gyrė pilietines iniciatyvas
Tačiau valstybės gynyboje, pasak prezidentės, svarbi ne tik kariuomenė. Ji pasidžiaugė, kad Lietuvos žmonės kasdien ėmėsi gintis nuo informacinių karų.
„Šaulių sąjungos savanorė lenkaitė kovoja su rusiška propaganda socialiniuose tinkluose. „Russkoje radio“ ir „Znad Wilii“ žurnalistai padeda savo klausytojams atskirti melą nuo tiesos. Tai gražiausi pilietinės pareigos supratimo ir lojalumo valstybei pavyzdžiai, dar labiau įpareigojantys mus stiprinti tarpusavio ryšius su Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis bendrijomis“, – tikino ji.
Prezidentė pabrėžė, kad savanoriais į kariuomenę užsirašo vis daugiau jaunuolių ir gali būti, kad nieko šaukti į tarnybą nė nereikės. „Ir niekam verkti nereikės“, – pridūrė prezidentė, reaguodama į šių dienų aktualijas.
Sakome tiesą nebijodami nieko
Kalbėdama apie tarptautinę situaciją, D.Grybauskaitė paminėjo ne tik Rusijos invaziją Ukrainoje, bet ir „Islamo valstybės“ keliamą grėsmę. Tačiau pagrindinis akcentas vis dėlto buvo skirtas Rusijai.
„Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė Rusija pati tapo agresore, savo veiksmais Ukrainoje griaunanti tarptautinio saugumo sistemą. Tai fenomenas pasaulio istorijoje“, – teigė D.Grybauskaitė.
Ji pažymėjo, kad Lietuva tokioje situacijoje negali likti ir neliko tik stebėtoja, nes stebėti žudynes ir tylėti reiškia prisidėti prie nusikaltimo.
Nuo šiol Kremliui naudoti „Gazpromą“ kaip politinio ir ekonominio šantažo įrankį Europoje bus sudėtingiau
Prezidentė pasidžiaugė ir Lietuvos laimėjimais siekiant energetinės laisvės, kai pernai buvo baigtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas ir nutiestos būtiniausios energetinės jungtys.
„Mes išdrįsome inicijuoti tyrimą dėl „Gazpromo“ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi dujų rinkoje. Ir Europos Komisija pradėjo tirti galimus pažeidimus net aštuoniose šalyse, kur buvo taikomos nesąžiningos kainos, varžoma laisva prekyba dujomis. Drąsi ir nuosekli Lietuvos laikysena šioje kovoje padės užtikrinti viso regiono energetinį saugumą. Nuo šiol Kremliui naudoti „Gazpromą“ kaip politinio ir ekonominio šantažo įrankį Europoje bus sudėtingiau“, – akcentavo prezidentė.
Taip pat D.Grybauskaitė džiaugėsi, kad Lietuvos balsas Europoje padėjo suvokti būtinybę kovoti su dezinformacija.
„Išdrįsti sakyti tiesą savo partneriams net tada, kai tai gali būti nenaudinga tau pačiam, nebijoti prisiimti smūgio ir kantriai ginti pamatines vertybes – būtina sąlyga Europos vienybei ir saugumui“, – kalbėjo Lietuvos prezidentė.
Supliekė Bendrąjį pagalbos centrą
Tuo tarpu kalbėdama apie vidaus politiką prezidentė buvo griežta. Ji kritikavo per merų rinkimus vykusį masinį rinkėjų perregistravimą, ir „pasipinigavimą valstybės tarnyboje“.
„Kai kuriems naujiems įstatymams sudėtinga įveikti ne tik antikorupcinio vertinimo procedūras, bet ir neskaidrių interesų barjerą. Nes vis dar matuojama ne Lietuvos žmogaus, o partijos, koalicijos ar medžiotojų būrelio gerovės matu. Vis daugėja atvejų, kai keisti teisinį reguliavimą bandoma dėl vieno žmogaus, įmonės ar partijos“, – kalbėjo prezidentė.
Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys, – pareiškė D.Grybauskaitė.
Tuo metu neatidėliotinų sprendimų, pasak D.Grybauskaitės, tebelaukia globos namuose prievartaujami vaikai, priežiūros nesulaukiantys vieniši senukai ir pasitikėjimą „Sodra“ prarandantys būsimieji pensininkai, vaistų ir šilumos kainos, pagalbos jūroje ir nusikaltėlių bagažinėse neprisišaukusiųjų artimieji.
„Lemtingą akimirką vis nesuveikiantis Bendrojo pagalbos centro skambutis 112, kuriam per dešimt metų išleidome milijonus eurų – skaudžiausias iššvaistytos atsakomybės pavyzdys“, – pareiškė prezidentė.
Be to, pasak jos, sąžiningai peržiūrėję kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kainynus sutaupytume milijonus eurų ir mūsų žmonėms nereikėtų vaistų pirkti kaimyninėje Lenkijoje ar turguje iš po prekystalių.
Tačiau, pasak prezidentės, ko nepadaro valstybė, to imasi savanoriai. „Nemokama teisinė pagalba studentiškoje „Teisės klinikoje“, pranciškonų suteikta viltis vėžio paliestoms šeimoms ar talentams gatvėje pražūti neleidžiantys entuziastai daro stebuklus“, – vardijo prezidentė.
Pasak jos, tikrasis patriotizmas, tikroji lyderystė ir yra nestovėti nuošalėje, o veikti ir padėti savo šaliai, savo bendruomenei.
Pagyrė prokuratūrą
Nors dar pernai tvirtino, kad prokuratūroje nevyksta reikiamos reformos, šiemet šalies prezidentė pareiškė, kad kompetencijos ir skaidrumo reikalavimai teismams ir prokuratūrai jau duoda rezultatų ir pasitikėjimas jais pirmą kartą per penkiolika metų yra didesnis nei nepasitikėjimas.
„Pagal informacinių technologijų naudojimą teismų procesuose jau pirmaujame Europos Sąjungoje. Lūžis įvyko, nes teisėsauga pradeda matyti, kad už kiekvienos bylos yra žmogus ir jo likimas“, – aiškino ji.
Pasak D.Grybauskaitės, nors joks kodeksas formaliai apie tai nekalba, etika tampa ne mažiau svarbi nei įstatymo minimumas. „Ten, kur profesionalus pilietiškumas išstumia puotomis perkamo teisingumo praktiką, randasi daugiau vietos žmogaus teisėms“, – dėstė valstybės vadovė.
Prezidentė pažymėjo, kad šiemet nauji pareigūnai pradėjo ir dar pradės vadovauti Aukščiausiajam Teismui, Valstybės saugumo departamentui, Generalinei prokuratūrai, Valstybės kontrolei, Viešųjų pirkimų tarnybai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai.
„Todėl pagrįstai tikimės šiose institucijose ne formalaus, o tikro atsinaujinimo, sutelkto darbo ir naujų idėjų“, – pažymėjo ji.
Peikė už ES lėšų švaistymą
D.Grybauskaitė tikino, kad į valstybės biudžetą reikėtų žiūrėti kaip į savo piniginę, o ypač svarbu nepražiūrėti milijonų Europos Sąjungos paramos.
„Išmontuotas Alytaus sniego kalnas, neveikiantis Kupiškio krizių centras, milžiniškos sporto arenos, reikalaujančios didelių išlaikymo sąnaudų, stovi kaip paminklai netoliaregiškumui. Tačiau išvadų nedarome. Mokslo ir verslo slėnyje Švietimo ministerijos finansuoti lazeriai, kainavę dešimtis milijonų, panaudojami vos 12 procentų, o Ūkio ministerija vėl planuoja panašias investicijas“, – vardijo prezidentė.
Todėl, pasak jos, skirstydami 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramą turime orientuotis į iniciatyvas, kurios padeda spręsti žmonėms rūpimas problemas, į projektus, kuriančius darbo vietas, o ne papildomą infrastruktūros išlaikymo naštą valstybės biudžetui.
Dėl dvigubos pilietybės reikia referendumo
Pasak prezidentės, didžiule problema išlieka demografinė padėtis ir jaunimo emigracija.
Tam reikia visos tautos apsisprendimo.
„Bendrasis žmonių judėjimas pamažu stabilizuojasi – pernai išvyko daugiau nei 36 tūkstančiai, o parvyko 24 tūkstančiai žmonių. Tačiau jaunimo emigracija didėja – prarandame pačius darbingiausius – išsilavinusią, veržlią, technologijas įvaldžiusią kartą“, – sakė valstybės vadovė.
Pasak jos, valstybės pareiga – išlaikyti arba atkurti ryšį su savo piliečiais.
D.Grybauskaitė mano, kad reikia ieškoti sprendimo, kaip padėti išsaugoti pilietybę užsienyje gyvenantiems lietuviams, nepažeidžiant nacionalinio saugumo interesų.
„Ne duoti ar dovanoti, o išsaugoti prigimtinę teisę ir vieną svarbiausių įrašų ne tik pase, bet ir gyvenime. Tam reikia visos tautos apsisprendimo“, – teigė ji.
Lietuvos ekonomika gali augti greičiau
Pasak prezidentės, reikia apsispręsti dėl ekonomikos augimo spartinimo.
Prezidentė pasidžiaugė, kad šiemet pradedame derybas dėl Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO): „Tai mūsų pasiekimų įvertinimas.“
Pasak prezidentės, daugeliu rodiklių lenkiame Vakarų Europos šalis: valstybės finansų būklė – stabili, įsiskolinimai – nedideli, kreditai – pigūs, turime dėkingą geografinę padėtį, darbščių žmonių ir puikią infrastruktūrą.
„Trūksta tik kryptingų sprendimų, kad Lietuvos ekonomika augtų greičiau ir būtų patrauklesnė verslui plėtoti“, – teigė ji. Tuomet, anot prezidentės, algos kiltų ženkliai, o gyvenimas šalyje būtų prognozuojamas. Sprendimai, jos manymu, turėtų būti matuojami ekonominio naudingumo matu.
Vyriausybė neturi aklai sekti sukurtu socialiniu modeliu
„Žmonės skundžiasi, kad neturi darbo, verslininkai tvirtina, kad neranda darbuotojų. Net 70-čiai procentų darbdavių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o 55 procentai jaunimo dirba jų išsilavinimo neatitinkantį darbą“, – kalbėjo prezidentė.
D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad darbo santykiai Lietuvoje reguliuojami griežčiausiai ES, dėl to Lietuva sulaukia pastabų iš Europos Komisijos.
Vyriausybė privalo iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikalingiausias darbo santykiams liberalizuoti.
Tačiau D.Grybauskaitė nemano, kad reikia aklai sekti mokslininkų sukurtu naujuoju socialiniu modeliu – Vyriausybė privalo iš mokslininkų pasiūlytų priemonių atsirinkti ir įgyvendinti bent kelias reikalingiausias darbo santykiams liberalizuoti. Valstybės vadovė pridūrė, kad tai reikia daryti tariantis su visais.
Priekaištai – Susisiekimo ministerijai ir Registrų centrui
Metiniame pranešime prezidentė pabrėžė, jog ekonomikos vystymuisi svarbu modernizuoti ir atpiginti valstybės turimus duomenis. Tuo tarpu dabar, anot prezidentės, valstybinė įmonė „Registrų centras“ už viešų duomenų teikimą susižeria dešimtis milijonų eurų.
Susisiekimo ministerija, tiesiogiai atsakinga už prieinamas ir patogias vartojimui duomenų bazes, dar tik skrebena Atvirų duomenų koncepciją.
„O Susisiekimo ministerija, tiesiogiai atsakinga už prieinamas ir patogias vartojimui duomenų bazes, dar tik skrebena Atvirų duomenų koncepciją planuodama, kaip paprasčiau „įsisavinti“ ar „pasisavinti“ informacinei visuomenei skatinti skirtus europinės paramos milijonus“, – kritiką žėrė ji.
„Jau išleisti 38 milijonai eurų, kuriant elektronines sveikatos paslaugas. Tačiau tai nesumažino eilių poliklinikose ir nepagerino gydytojų darbo sąlygų“, – akmenį į Sveikatos apsaugos ministerijos daržą metė prezidentė.
Kova su korupcija lieka formalumas
Pasak prezidentės, dažnai viskas, kas susiję su informacinėmis technologijomis, tampa kenksmingo pasipinigavimo simboliu.
„Todėl svarbu kiekviename žingsnyje kovoti su korupcija, kuri išlieka vienu pagrindinių stabdžių gerovės valstybės kūrimo kelyje. Kol kas kova su korupcija lieka geriausiu atveju – formalumas.
„Turime Seimo patvirtintą Nacionalinės kovos su korupcija programą. Bet nacionaliniu mastu kova vyksta vangiai. Institucijų antikorupciniai planai pilni menkaverčių priemonių. Vietos savivaldos įstatymo pataisos numatė savivaldybėms prievolę steigti antikorupcines komisijas. Jeigu tai nevirs eiline veiklos imitacija, gali tapti veiksminga imuniteto sistema“, – teigė prezientė.
Realią veiklą, anot prezidentės, privalo vykdyti ir Savivaldybių etikos komisijos – iš 60 savivaldybių tokias turi tik 17.
„Savo vidines kovos su korupcija taisykles jau turi ir socialiai atsakingas verslas. Jose juodu ant balto parašyta – kyšininkaujančiam darbuotojui – jokio pasigailėjimo. Sako, tai veikia. Suveiktų ir nacionaliniu mastu. Principinga vadovų pozicija lemia labai daug“, – pabrėžė ji.
Prezidentės nuomone, bendromis jėgomis ištrauktume valstybę iš korupcijos pelkės.
D.Grybauskaitė siūlo suremti pečius dėl socialinės atskirties: „Ne tik skurdas, bet pirmiausia abejingumas suskirsto visuomenę į socialines grupes ir suklijuoja etiketes.“
Trūksta psichologų, beglobiams vaikams – per mažai dėmesio
Požiūris į beglobius vaikus, anot prezidentės – iškalbingiausias mūsų socialinės politikos atspindys.
„Surasti šeimas 4 tūkstančiams vaikų – nėra neįveikiamas tikslas. Bendras verslininkų ir nevyriausybininkų projektas penkiolikoje savivaldybių nuo globos namų vien šiemet išgelbėjo beveik 400 vaikų“, – pabrėžė ji.
Vietoj vaikų globos namų, prezidentės įsitikinimu, galėtų kurtis pagalbos centrai, padedantys mažinti ir destruktyviąją Lietuvos statistiką. D.Grybauskaitė atkreipė dėmesį ir į tai, kad visoje šalyje trūksta psichologų pagalbos, o su patyčiomis, savižudybėmis ir priklausomybėmis paliktos kovoti savanoriškos pagalbos linijos.
Valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad niekas nebūtų paliktas likimo valia.
„Valstybės socialinė politika turi keistis iš esmės, kad niekas nebūtų paliktas likimo valiai“, – pabrėžė ji.
Anot D.Grybauskaitės, pastarasis ketvirtis amžiaus buvo mūsų atsakomybė – kūrėme Lietuvą taip, kaip kiekvienas supratome savo priedermę.
„Mūsų meilė Lietuvai yra prigimtinė. Mūsų patirtį perima Lietuvos vaikai. Gyvenkime ir dirbkime taip, kad neišduotume šios, mums patikėtos trispalvės apyrankės. Ir jie matys savo ateitį Lietuvoje. Ačiū visiems, kurie šią pareigą girdite širdimi“, – šiais žodžiais prezidentė baigė metinį pranešimą.
Prognozavo, kad daugiausia dėmesio skirs tarptautinei situacijai
Politologai prognozavo, kad prezidentė šiemet daugiau nei iki šiol dėmesio skirs tarptautinei situacijai ir užsienio politikai.
Per pirmuosius antros kadencijos metus prezidentė pateikė 14 įstatymų projektų, vetavo septynis Seimo priimtus įstatymus, su vizitais į užsienį vyko 26 kartus.
D.Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų gegužę perrinkta antrai kadencijai.
