Dažniausiai valstybės tarnautojai papildomas sutartis su savo darbovietėmis sudaro dėl darbo prie Europos Sąjungos projektų.
Prezidentūros duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerijoje 21 tarnautojas turi papildomas darbo sutartis finansuojamas iš ES projektams skirtų lėšų, pagal jas pernai išmokėta 63 tūkst. eurų. Finansų ministerijoje tokias papildomas darbo sutartis turi 15 tarnautojų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje – 14, Ūkio ministerijoje – 7. Tokia praktika klesti ir įstaigose prie ministerijų – Valstybinė mokesčių inspekcija papildomas sutartis yra sudariusi su 52 tarnautojais, pernai jiems išmokėta 63,8 tūkst. eurų, Informacinės visuomenės plėtros komitete papildomai uždarbiauja 10 tarnautojų.
Ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose gana plačiai paplitusi praktika, kai valdininkams mokama papildomai už darbą su Europos Sąjungos (ES) finansuojamais projektais. Dar 2009 metais Finansų ministerija Valstybės kontrolei įrodinėjo, kad tai yra normalu. Už papildomą darbą mokėti priedus ir priemokas europinėmis lėšomis neleidžia įstatymai, bet valdininkai greitai sugalvojo, kaip šiuos trukdžius apeiti.
„Sąžiningai ir daug dirbantys valstybės tarnautojai turi būti skatinami – tam įstatymuose yra numatyti reikiami mechanizmai. Tačiau akivaizdu, kad pastaraisiais metais vis didesnį mastą įgauna pasipinigavimas valstybės tarnyboje. Papildomos sutartys su savo darboviete ir papildomas atlygis už tai, ką ir taip privalu dirbti valstybės tarnautojui, yra ne kas kita, kaip valstybės tarnybos išsigimimas ir pinigų perpumpavimas į labai siauros žmonių grupelės kišenes“, – sako prezidentė.
Prezidentė teikiamomis pataisomis siūlo įtvirtinti, kad valstybės ar savivaldybės institucijose bei įstaigose dirbantys valstybės tarnautojai negalėtų gauti iš savo darbovietės jokių kitų pajamų tik pareiginę algą, įstatymo leidžiamus priedus ir priemokas už įprastinę darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą ir apmokėjimą už viršvalandžius. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojai ir toliau galės būti skatinami, tačiau užkertamas kelias uždarbiauti savo pačių įstaigose.
Tai reiškia, kad valstybės tarnautojai ir toliau galės būti skatinami, tačiau užkertamas kelias uždarbiauti savo pačių įstaigose.
Prezidentės teigimu, europiniai pinigai skirti visų Lietuvos žmonių gerovei kurti ir yra valstybės biudžeto dalis. Šių lėšų naudojimas kai kurių valstybės tarnautojų papildomų algų mokėjimui iškreipia valstybės tarnybos sistemą bei kelia įtarimų dėl galimų protekcijų ir neskaidraus valstybės tarnybai skiriamų pinigų panaudojimo.
Valstybės kontrolė jau atlieka patikrinimą dėl tokio pobūdžio valstybės tarnautojams išmokėtų lėšų masto ir skaidrumo.