„Intencija iš principo yra gera. Noras, kad verslas įsipareigotų arba žiūrėtų į mūsų darbuotoją kitomis akimis negu buvo iki šiol, nes mūsų atlyginimai yra vis dar mažiausi regione. Atlyginimai auga dėl ekonominio augimo. 5-6 proc. augimas yra objektyvus augimas. Ar įmanoma priversti privatų verslą susitarimais ir gražiomis deklaracijomis įgyvendinti atlyginimų augimą – ne. Nėra jokių instrumentų tokio susitarimo įgyvendinimui“, – ketvirtadienį Vilniuje žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) nariai Virginijus Sinkevičius ir Tomas Tomilinas pareiškė, jog nepavykus pasirašyti trišalio susitarimo dėl atlyginimų didinimo ir kitų savanoriškų socialinių įsipareigojimų, naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti paramos Seime.
Tokie dalykai turėtų būti Darbo kodekse, o ne bereikšmiuose susitarimuose.
Šalies vadovės nuomone, visi darbuotojų apsaugos mechanizmai turėtų atsispindėti naujame Darbo kodekse, o Trišalėje taryboje pasiekti susitarimai yra reikšmingi.
„Darbuotojų socialinė apsauga turi būti įtraukta į Darbo kodeksą, o ne kažkokiais susitarimais, kurių neįmanoma įgyvendinti. (...) Iš tikrųjų pakeitimai yra esminiai. Beveik daugiau nei pusę priemonių, kurias siūliau, jau yra įgyvendinta. Silpniausiai atrodo profesinių sąjungų pozicijos. Jeigu būtų daugiau apginamumo ir instrumentų, kaip apginti darbuotojų socialinę padėtį ir galimybes derėtis su darbdaviu, tai tokie dalykai turėtų būti Darbo kodekse, o ne bereikšmiuose susitarimuose“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Vyriausybė trečiadienį pritarė Trišalėje taryboje suderintam Darbo kodeksui ir teikia dokumentus svarstyti Seimui.
