D.Teišerskytės teigimu, dabar galiojančiai viešųjų pirkimų tvarkai kultūros įstaigų vadovai turi daug priekaištų, kyla pagrįstų abejonių dėl kai kurių Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymo biudžetinėms kultūros įstaigoms.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja D.Teišerskytė mano, kad, atsižvelgiant į kultūros įstaigų vykdomus pirkimus, reikėtų vadovautis ir protingumo kriterijais. Pavyzdžiui, viešajai bibliotekai, įsigyjančiai prekių už porą tūkstančių litų, greičiausiai derėtų taikyti kur kas paprastesnes viešųjų pirkimų procedūras nei Automobilių kelių direkcijai, už milijonus perkančiai kelių tiesimo paslaugas.
D.Teišerskytė stebėjosi, kad dabar kultūros įstaigos, netgi vykdydamos aiškiai socialiai orientuotus projektus – pavyzdžiui, rengdamos garsių menininkų paskaitas mokyklose – turi pildyti šūsnis dokumentų, menininkų samdymą oficialiai registruoti kaip viešąjį pirkimą.
„Aklai taikyti tą pačią įstatymo raidę biudžetinei kultūros organizacijai, samdančiai solistą ar aktorių, ir kitai biudžetinei įstaigai, tik šimteriopai didesnei, kuri perka toną asfalto, greičiausiai nėra nei racionalu, nei protinga. Žinoma, paprastindami pirkimų procedūras net ir mažoms kultūros įstaigoms, nedidelės apimties pirkimams, neturime teisės pamiršti skaidrumo kriterijaus. Tikiu, kad tam užtikrinti yra efektyvių priemonių“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė D.Teišerskytė.
Seimo rūmuose kovo 28-ąją bus surengta diskusija – „Nuo vasario 16-osios iki kovo 11-osios: Nepriklausomybė nuo meno“, kurioje apie kultūros politikos perspektyvas kalbės kultūros organizacijų vadovai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto atstovai.
