Tai numatantį Vyriausybės nutarimo projektą praėjusią savaitę registravo Krašto apsaugos ministerija (KAM).
„Preliminariais skaičiavimais, nutarimo projekte nustatytų karinio kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui gali reikėti apie 17,56 mln. eurų“, – rašoma projekte.
Planuojama iki kitų metų balandžio 1-osios įrengti kontrmobilumo priemonių parkus Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose, esančiose prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
Taip pat numatoma, kad iki kitų metų lapkričio pagal kariuomenės nustatytus reikalavimus įrengti rezervines kliūtis valstybinės reikšmės keliuose, prietilčiuose, o tiltuose – inžinerines konstrukcijas sprogstamosios medžiagoms pritvirtinti.
Iki 2027-ųjų pabaigos pietvakarių Lietuvoje ketinama atlikti melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių projektavimo bei atstatymo darbus iki pradinių techninių parametrų.
Tą įgyvendinti būtų įpareigotos Marijampolės, Vilkaviškio ir Šakių rajonų savivaldybės.
Taip pat iki 2027 metų pabaigos planuojama įrengti medžių alėjas Lietuvos kariuomenės nustatytose kelių atkarpose.
Šių priemonių įgyvendinimas šiemet finansuojamas iš KAM skirtų biudžeto asignavimų, tam ketinama skirti iki 3 mln. eurų, nuo kitų metų lėšos būtų skiriamos iš Valstybės gynybos fondo lėšų.
Sutartis dėl kontrmobilumo priemonių įsigijimo KAM pasirašė birželio pabaigoje, įranga į 28 įvairiose Lietuvos vietose numatytus kontrmobilumo parkus bus pristatytos šią vasarą.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas anksčiau yra sakęs, kad darbai fortifikuojant kai kurias pasienio vietas bus pradėti vasaros pabaigoje.
Anot jo, kontrmobilumo priemonėms įsigyti krašto apsaugos sistema dešimtmečiui matytų 600 mln. eurų poreikį.
Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai pasirašė laišką, kuriame paragino Europos Sąjungą įrengti gynybos liniją palei bloko rytinę sieną su Rusija ir Baltarusija, saugojantis nuo karinių ir hibridinių grėsmių, kurias kelia šios valstybės.
