Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 01 31

Dalijasi ir R.Cytacka: žeriami reikalavimai dėl imuniteto, kaukių, bendravimo, kai kurie jų prasilenkia su mokslininkų išvadomis

Virtualioje erdvėje plinta Seimui, Vyriausybei ir prezidentui adresuoti reikalavimai atšaukti dėl COVID-19 įvestą ekstremaliąją situaciją, formuoti natūralų visuomenės imunitetą šiai ligai, įpareigoti kaukes dėvėti tik sergantiems ar su jais kontaktuojančiais žmonėms, atnaujinti įprastą mokymąsi mokyklose ir leisti žmonėms patiems apsispręsti dėl bendravimo su kitais. Jais „Facebook“ pasidalijo net Vilniaus miesto tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Renata Cytacka.
Šaltis neišgąsdino: kai kurie šeštadienio popietę leido ant kalniukų
Šaltis neišgąsdino: kai kurie šeštadienio popietę leido ant kalniukų / Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr.

Skambiai Gydytojų ir visuomenės reikalavimais pavadinto rašto autoriais nurodomas neformalus piliečių, visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų ir politinių partijų susivienijimas, konkrečios pavardės nenurodomos.

Socialiniame tinkle „Facebook“ šis susivienijimas vadinasi „Susitelkimu“ ir apibūdinamas kaip „nevyriausybinių, nepolitinių, politinių organizacijų ir lyderių strateginė pakyla deryboms ir veiklai kartu“.

Šaltinių – 6 puslapiai, reikalautojų – nė vieno

Rašte nurodyta, kad jį gali pasirašyti gydytojai-praktikai (medikų grupės, medicininį išsilavinimą turintys, medikų organizacijų atstovai) ir visuomeninių organizacijų atstovai, pavieniai piliečiai.

Nei pasirašiusiųjų skaičius, nei pavardės ar organizacijos nenurodyti.

Remiantis „klinikinių mokslininkų, gydytojų-praktikų pasidalinta, aptarta ir išdiskutuota sveikatinimo, gydymo ir pasaulinės praktikos informacija, vertinant informaciją apie pasaulio šalių valstybių patirtį valdant COVID-19 situaciją“, parlamento, Vyriausybės ir prezidento reikalaujama viešai paaiškinti, kodėl per pandemiją „nebuvo sprendimų dėl įgimto natūralaus imuniteto formavimo natūraliomis priemonėmis, bendravimo atstatymo ir sveikos gyvensenos programų skleidimo“.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Nuotolinis Seimo plenaris posėdis
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Nuotolinis Seimo plenaris posėdis

Taip pat – kodėl nebuvo akcentuotos psichinės sveikatos stiprinimo priemonės, ar buvo įvertintos rizikos, susijusios su vaikais ir jaunimu dėl judėjimo bei bendravimo apribojimų, nuotolinio mokymo, perteklinės kompiuterių ekranų spinduliuotės poveikis vaikų regėjimui, nervų sistemai ir psichikai.

Remdamiesi „pasauliniais moksliniais šaltiniais“, kurių rašte pateikta 6 lapai, reikalaujama stiprinti įgimtą natūralų imunitetą, „nedelsiant nutraukti žalingą kaukių dėvėjimą lauke, sportuojant ir leidžiant laisvalaikį“, „grąžinti vaikų ir jaunuomenės galimybę mokytis mokyklose, dalyvauti neformalaus ugdymo veiklose“, nes „gyvas bendravimas vaikams labai svarbus užtikrinant jų psichinę sveikatą, vystymąsi, optimizmą, o tai yra stipraus natūralaus imuniteto pagrindas“.

Kolektyvinio imuniteto strategija nepasiteisino

Pavasarį, kai valstybės viena po kitos skelbė karantiną dėl pandemijos, bandydamos pristabdyti COVID-19 plitimą, Švedija laikėsi kitokios strategijos.

Visuomenei buvo leista gyventi daugiau mažiau įprastą gyvenimą, taip bandant sukurti natūralų kolektyvinį imunitetą (kai didelė bendruomenės dalis tampa atspari ligai, todėl užkrato perdavimas iš žmogaus žmogui tampa mažai tikėtinas).

Grafikas iš worldometers.info/COVID-19 atvejų Švedijoje skaičiaus augimas
Grafikas iš worldometers.info/COVID-19 atvejų Švedijoje skaičiaus augimas

Kai daugelyje šalių užsikrėtimų koronavirusu ir mirčių nuo šios ligos skaičius sparčiai kopė aukštyn, Švedijos statistika stebino.

Iš pradžių naujų atvejų daugėjo labai lėtai, nedidelis pakilimas prasidėjo balandį ir tęsėsi iki vasaros, kai užsikrėtimų kreivė grafikuose pavirto kone horizontalia tiese.

Tačiau lapkričio pradžioje ji šovė į viršų ir vėl privertė nukreipti akis į šią Skandinavijos šalį.

Švedijos atvejis kone per visą pandemijos laikotarpį buvo stebimas lyg per padidinamąjį stiklą.

Iš pradžių ne vienas piktinosi, kad ši valstybė nesaugo savo žmonių (nes mirčių skaičius gerokai viršijo registruojamą aplinkinėse valstybėse), paskui – stebėjosi, kad jiems pavyksta suvaldyti COVID-19 be itin griežtų ribojimų, galiausiai imta aiškintis, ar tas kolektyvinis imunitetas susiformavo.

Grafikas iš worldometers.info/Mirčių nuo COVID-19 per dieną skaičiaus kitimas Švedijoje
Grafikas iš worldometers.info/Mirčių nuo COVID-19 per dieną skaičiaus kitimas Švedijoje

Trumpas atsakymas – ne.

Lapkritį socialiniame tinkle „Facebook“ buvo aktyviai dalijamasi konservatyvios JAV organizacijos sukurtu vaizdo įrašu, kuriame tvirtinama, esą „Švedijos pavyzdys rodo, kad karantinai yra nenaudingi“.

Tai prieštaravo statistikai – tuomet buvo užregistruojama po kelis tūkstančius naujų COVID-19 atvejų per dieną.

Mirštamumas nuo šios ligos sudarė 2,6 proc. (kaimyninėse Suomijoje – 1,6 proc., Norvegijoje – 0,9 proc. ir Danijoje 1 proc., JAV – 2 proc.).

Per dieną užregistruojamų mirčių skaičius milijonui gyventojų nuo rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 1 d. išaugo 1 200 proc.

Neįprastos strategijos architektas Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis ramino, kad vietiniai ligos protrūkiai įmanomi, tačiau didelės antros bangos nebus.

Optimizmo suteikė gyventojų įprotis dezinfekuoti rankas, su draugais susitikti atvirose erdvėse.

Grafikas iš worldometers.info/Mirčių nuo COVID-19 skaičiaus augimas Švedijoje
Grafikas iš worldometers.info/Mirčių nuo COVID-19 skaičiaus augimas Švedijoje

Tačiau globos įstaigų darbuotojams trūko asmens apsaugos priemonių – greičiausiai dėl to daugiau nei pusė mirčių buvo registruojama kaip tik ten.

Situacijos nepagerino ir tai, kad nebuvo kalbama apie atvejus be simptomų.

Virdžinijos universiteto Medicinos mokykla tvirtino, kad mirčių skaičių nulėpė būtent karantino neskelbimas. Čia galima rasti daugiau informacijos, kiek efektyvus yra karantinas per pandemiją.

Lapkričio viduryje A.Tegellis pripažino, kad šalį užklupo antra COVID-19 banga.

Vyriausybei teko uždrausti daugiau nei 8 žmonių susitikimus ir nurodyti uždaryti restoranus bei barus 22 val.

Švedijos vyriausiasis imunologas sakė: „Visuomenėje nematome imuniteto ženklų, kurie rodytų, kad infekcija jau lėtėja”.

Anot jo, kolektyvinis imunitetas yra paslaptis ir nežinia, kaip stipriai tuomet galima sumažinti užkrato perdavimą.

Oficialūs skaičiai rodo, kad persirgo tik maždaug 5,5 proc. šalies gyventojų. Antikūnų tyrimo duomenimis, antikūnų turėjo trečdalis iš tirtų Stokholmo gyventojų.

Medicinos žurnalo „Lancet“ teigimu, koronaviruso plitimui sustabdyti reikia, kad imunitetą turėtų 60-72 proc. visuomenės.

Patys švedai abejojo, kad kolektyvinio imuniteto strategija tinka COVID-19.

Visuomenės apklausa parodė, kad net 82 proc. gyventojų nerimavo, jog sveikatos apsaugos sistema pajėgi pakelti šios ligos keliamus iššūkius.

Pasitikėjimas įvairių institucijų gebėjimu kovoti su virusu smuko iki 42 proc.

Grafikas iš worldometers.info/Naujų COVID-19 atvejų Švedijoje dinamika
Grafikas iš worldometers.info/Naujų COVID-19 atvejų Švedijoje dinamika

Beje, Londono imperiškojo koledžo mokslininkai privertė suabejoti kolektyvinio natūralaus imuniteto susidarymo strategijos efektyvumu.

Jų atliktas tyrimas REACT rodo, kad susidaręs imunitetas koronavirusui nėra patvarus ir per keletą mėnesių gali išnykti.

Kaukė saugo ir ją dėvintįjį, ir aplinkinius

Rašte taip pat reikalaujama, kad kaukes reikėtų dėvėti tik sergant infekcinėmis ligomis ir kontaktuojant su sergančiaisiais.

Burną ir nosį dengianti kaukė yra viena iš prevencijos priemonių, mat didelė dalis sergančiųjų COVID-19 neturi jokių simptomų ir, nė neįtardami apie savo ligą, platina virusą aplinkiniams.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) teigimu, tai nesuteikia visiškos apsaugos, juoba kad dažnai kaukės dėvimos netaisyklingai, todėl jos turi būti derinamos su kitomis priemonėmis.

Patariama laikytis rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (prisidengti nosį ir burną servetėle, jos neturint – sulenkta alkūne), vengti žmonių susibūrimo vietų, uždarų erdvių ir artimo kontakto, reguliariai vėdinti patalpas, valyti paviršius, riboti judėjimą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Karantinas Vilniuje
Luko Balandžio / 15min nuotr./Karantinas Vilniuje

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras pabrėžia, kad kaukė saugo ne tik ją dėvintįjį, bet ir aplinkinius.

Čia ir čia galima rasti informacijos, kuo skiriasi ir kokią apsaugą suteikia įvairios kaukės, o čia – kam apskritai reikalingos kaukės šios pandemijos metu.

Siūlo neskubėti atverti mokyklų

„Būtina atverti mokyklas ir darželius, aukštąsias mokyklas, nes tai yra natūralios gyvenimo sąlygos natūralaus imuniteto formavimo sustiprinimui“, – teigiama rašte.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas, reaguodamas į diskusijas, esą laikas leisti vaikams grįžti į mokyklas, pasiūlė susilaikyti nuo mokyklų atvėrimo, kol naujų COVID-19 atvejų skaičius nesumažės iki 200 per dieną.

„Priešingu atveju mes rizikuojame savo vaikais, mokytojais ir šeimos nariais“, – savo paskyroje „Facebook“ prieš kelias dienas parašė jis.

Prezidento suburtai Sveikatos ekspertų tarybai priklausantis mokslininkas pažymėjo, kad esama studijų, kurios rodo, kad mokyklų vaidmuo plintant virusui nedidelis ir didesnės neigiamos įtakos epidemiologinei situacijai neturi.

Tačiau šios studijos buvo atliktos, kai epidemiologinė situacija buvo kitokia.

Pasaulio sveikatos organizacija neseniai paskelbė, kad, esant mažam viruso paplitimui visuomenėje, mokyklos neturi didesnės įtakos jo plitimui.

Tačiau esant dideliam paplitimui, jos gali būti gana reikšmingas epidemijos augimo veiksnys.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

„Lietuvoje mokyklos (pradinis ugdymas) buvo vykdomas iki „paskutinės minutės“, t.y. buvo sustabdytas tik gruodžio viduryje, kai vidutinis per dieną nustatomas atvejų skaičius perkopė 3 000. Jas buvo nuspręsta uždaryti, nes, remiantis gausia moksline litaratūra, tai yra efektyvi priemonė stabdant pandemijos plitimą. Ir atrodo, kad mūsų situacijai šis sprendimas tikrai pagelbėjo.“

Reikalauja leisti patiems spręsti, kaip bendrauti

Toliau reikalaujama atnaujinti viso smulkaus verslo (paminėtos pirtys, kavinės ir restoranai), muziejų, teatrų ir kitų visuomeninių įstaigų veiklą, „grąžinti žmonėms teises savarankiškai apsispręsti dėl saugaus bendravimo viešose erdvėse, netaikant apribojimų“, skirti ypatingą dėmesį „žmonių tarpusavio bendravimo atstatymui, nes tokie apribojimai kelia stresą ir įtampą žmonių santykiuose bei silpnina imuninę sistemą“, skleisti daugiau informacijos „apie natūralaus imuniteto stiprinimo priemones, sveikos gyvensenos ir psichinės sveikatos stiprinimo programas“.

123RF.com nuotr./Darbas karantino metu
123RF.com nuotr./Darbas karantino metu

Čia galima pamatyti, kaip koronavirusas plinta patalpose įvairiomis aplinkybėmis.

Koronavirusas gali būti perduotas artimo kontakto metu – kai žmonės stovi arčiau nei per 2 m, todėl svarbu laikytis atstumo.

Atviroje erdvėje oras juda kur kas labiau nei viduje, tad kam nors nusičiaudėjus ar nusikosėjus pasklidę lašeliai greičiau išsisklaido ar nusėda ant žemės.

Be to, žmonės lauke paprastai laikosi didesnių atstumų, tad ten užsikrėsti tikimybė mažesnė.

Tačiau viešos erdvės yra ir kavinės ar restoranai, muziejai, koncertų salės, parduotuvės ir panašiai, kitaip tariant, nesilaikant atstumo ten nesunku pasigauti virusą.

Neseniai po pasaulį ėmusi plisti vadinamoji koronaviruso britiška mutacija yra kur kas labiau užkrečiama ir sukelia sunkesnę ligą.

Tad, nors Lietuvoje šios atmainos atvejų dar nenustatyta, laikytis atstumo tampa kur kas svarbiau.

PGR išradėjui priskyrė komentarus, kurių jis nesakė

Rašte taip pat reikalaujama įvertinti visų rūšių testų COVID-19 nustatyti patikimumą ir metodikų diagnozuojant šią ligą objektyvumą.

„Pabrėžiame, kad šiuo metu naudojami PGR testai nėra skirti ligos nustatymui ir esant jų teigiamiems rezultatams yra didžiulė klaida konstatuoti susirgimą. Tai aprašyta testų gamintojų produktų aprašymuose. Aprašyme aiškiai pažymėta, kad šis produktas yra skirtas tik tyrimams ir negali būti taikomas klinikinei ligos diagnozei“.

Testų paklaidos yra pagrindas statistikos duomenų klaidingumui ir visos situacijos išdidinimui dėl covid plitimo. Reikalaujame įvertinti šį faktą ir spręsti dėl tęstų atlikimo prasmingumo.“

Esą „pats PGR tyrimo išradėjas Kary’is B. Mullisas pabrėžia, jog PGR tyrimas negali būti taikomas kaip pagrindinis tyrimo metodas COVID ligai diagnozuoti, nes jis skirtas genetinių sekų nuskaitymui“, o ne konkrečiai virusinei ligai diagnozuoti.

„Scanpix“ nuotr./COVID 19 testas
„Scanpix“ nuotr./COVID 19 testas

K.B.Mullisas, kuriam už DNR analizės – polimerazės grandinės reakcijos (kaip tik ja paremti PGR testai), – atradimą buvo skirta Nobelio premija chemijos srityje, mirė 2019-ųjų rugpjūtį, likus keliems mėnesiams iki pasirodant virusui SARS-CoV-2.

Mokslininkas nesakė, kad jo išrasti testai netiks nustatyti COVID-19.

Rašte dar prašoma paaiškinti ryšį tarp fakto, kad „PGR tyrimas skirtas genetinių sekų nuskaitymui, ir to fakto, kad 2018.04.24 pasirašytas dokumentas ekonomikos viceministro Elijaus Čivilio, kad Lietuva įsipareigoja iki 2022 m. surinkti milijono Lietuvos gyventojų genetinių sekų, t.y. DNR pavyzdžius“.

Iš tiesų šiame dokumente, kurį iš viso pasirašė 12 valstybių, kalbama apie siekį iki surinkti bent 1 mln. genomo sekų ES, ne vien mūsų šalyje.

Raštui pritarė ir sostinės tarybos narė

„Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją ir faktus REIKALAUJAME nutraukti įvestą ekstremalią situaciją“, – savo reikalavimus apibendrina rašto autoriai.

Nuotr. iš „Facebook“/Reikalavimais pasidalijo ir Seimo narys Dainius Kepenis
Nuotr. iš „Facebook“/Reikalavimais pasidalijo ir Seimo narys Dainius Kepenis

Juo įkandin minėto Susitelkimo atstovės teisininkės, buvusios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto padėjėjos-sekretorės, Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojos, Mykolo Romerio universiteto lektorės, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėjos dr. Nendrės Černiauskienės ir tūkstančių „Facebook“ vartotojų pasidalijo ir Seimo narys Dainius Kepenis, Vilniaus miesto tarybos narė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė R.Cytacka.

Nuotr. iš „Facebook“/Reikalavimais pasidalijo VIlniaus miesto tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Renata Cytacka
Nuotr. iš „Facebook“/Reikalavimais pasidalijo VIlniaus miesto tarybos Sveikatos komiteto pirmininkė Renata Cytacka

Į tai sureagavo Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas:

„Jūs esat sveikatos komiteto pirmininkė Vilniuje ir platinat kliedesius bei dezinformaciją. Na sustokit, atrodo labai labai blogai ir yra labai neatsakinga!“

„Blogai – tai mane čia auklėti, – į tai atkirto sostinės politikė. – Faktas yra tas, kad žmonėms trūksta informacijos. Vakar komitete mes kėlėme labai panašius klausimus. Nemažai panašaus turinio komentarų ir pasiūlymų byvo aptarta.

Nuotr. iš „Facebook“/Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas papriekaištavo Renatai Cytackai
Nuotr. iš „Facebook“/Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas papriekaištavo Renatai Cytackai

Normalu, kad žmonės labai abejoja ir turi teisę žinoti. Gaila, kad valdžia slepia, jog yra vaistų, kurie gali išgydyti žmones ir neleisti jiems mirti. (…) Paslėpti nuo sergančių žmonių vaistus, kurie juos gali išgydyti, yra neatsakinga! Kiekvienas turi teisę žinoti apie vaistą ir jo veikimą, ir jis pats turi nuspręsti, gydytis ar mirti.“

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?