Pokalbio metu žurnalistas paklausė, ar Lietuvoje yra svarbus klausimas dėl vienos lyties santuokų, gana plačiai šiuo metu aptarinėjamas Latvijoje, o Estija buvo pirmoji posovietinė šalis, tokią partnerystę įteisinusi. D.Grybauskaitė atsakė, kad vyksta diskusijos, nors tai ir nėra labai aktuali problema Lietuvai, ir čia pat pastebėjo, jog klausimas nebuvo iš anksto suderintas.
Taip pat Lietuvos vadovė nenorėjo atsakyti į klausimą, ar Lietuva pasimokė iš tragedijos Zolitudėje, kur griuvo prekybos centro „Maxima“ stogas ir žuvo 54 žmonės. Todėl D.Grybauskaitė griežtai atsisakė į jį atsakyti. Nenorėjo Lietuvos prezidentė kalbėti ir apie krepšinį, paprašyta įvardyti, jos nuomone, penkis geriausius krepšininkus, nes šis klausimas jai irgi nebuvo pateiktas iš anksto.
Dalis „Twitter“ vartotojų stojo ginti D.Grybauskaitės, kiti gynė žurnalistus, teigdami, kad jų užduotis – parodyti tikrąjį pašnekovo veidą.
Šis interviu sukėlė didžiulį ažiotažą socialiniuose tinkluose, nuomonės, kas šioje situacijoje teisus, o kas klysta – išsiskyrė. Dalis „Twitter“ vartotojų stojo ginti D.Grybauskaitės, kiti gynė žurnalistus, teigdami, kad jų užduotis – parodyti tikrąjį pašnekovo veidą. Vienas komentatorius net pastebėjo, kad sunku pasitikėti politiku, kuris negali atsakyti į nesuderintą iš anksto klausimą.
TV3 žurnalistas Arnis Krauzė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Latvijos vadovai neleidžia sau taip bendrauti su žurnalistais, tad Lietuvos vadovės elgesys gali tapti jiems pavyzdžiu.
Interviu galite pamatyti čia.
