Prezidentė pabrėžė, kad stengiantis atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų Kryme pasauliui svarbiausia laikytis išvien. Tačiau pati vieningumo taisyklės šalies vadovė nesilaikė. Užuot, kaip įprasta tokiais atvejais, šaukusi Valstybės gynimo tarybą (VGT), į pirmadienį ryte vykusį pasitarimą ji pakvietė visus šios tarybos narius, išskyrus Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę.
Vietoj jos į prezidentūrą buvo pakviesti Seimo opozicijos atstovai Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius bei Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka.
Praktiškai VGT. Dalyvauja keturi iš penkių narių, – teigė D.Grybauskaitė.
Į šį posėdį nebuvo pakviestas ir Darbo partijos atstovas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, nors aptariamas klausimas patenka į jo vadovaujamo komiteto darbotvarkę.
Pati prezidentė po susitikimo jo formatą pavadino beveik Valstybės gynimo taryba. „Praktiškai VGT. Dalyvauja keturi iš penkių narių“, – formatą paaiškino pati prezidentė.
Tačiau vėliau paprašius prezidentūros paaiškinimo, kodėl į šį posėdį nebuvo kviečiama Seimo pirmininkė L.Graužinienė, paaiškinta, kad VGT šaukti nebuvo jokio reikalo.
„Poreikio surengti Valstybės gynimo tarybos posėdį nebuvo. Buvo reikalingas platesnio formato darbinis pasitarimas, kuriame dalyvavo atsakingų institucijų, Vyriausybės ir Seimo atstovai“, – atsakė prezidentūra.
Surengė „savo VGT“
Nesulaukusi kvietimo į prezidentūrą Seimo pirmininkė pirmadienį priešpiet Ukrainos klausimu sušaukė skubų Seimo valdybos posėdį. Šiame posėdyje buvo pakviesti dalyvauti ir keli pasitarimo pas prezidentę dalyviai – G.Kirkilas, A.Butkevičius, B.Juodka.
Be to, čia dalyvavo ne kariuomenės vadas Arvydas Pocius, o kiti kariuomenės atstovai.
Poreikio surengti Valstybės gynimo tarybos posėdį nebuvo, – paaiškino prezidentūra.
Dėl valdybos posėdžio B.Juodka ir A.Paulauskas turėjo nutraukti bendrą dviejų Seimo komitetų posėdį, kuriame taip pat diskutavo apie Ukrainą ir rengė bendrą pareiškimą dėl situacijos Kryme.
Lankęsi susitikime politikai neoficialiai teigė, kad jame nieko svarbaus nebuvo aptarta.
Seimo pirmininkė neįsižeidė?
L.Graužinienė po Seimo valdybos posėdžio tvirtino nesistebinti, kad nesulaukė kvietimo pas D.Grybauskaitę. „Tikrai situacija valstybėje yra rami ir nebuvo būtinybės kviesti Tarybą“, – sakė ji.
Šis klausimas pernelyg svarbus, kad kalbėtume apie vidines intrigas, – teigė L.Graužinienė.
Paklausus, ar Seimo pirmininkė neįsižeidė buvusi nepakviesta, L.Graužinienė tikino, kad „šis klausimas pernelyg svarbus, kad kalbėtume apie vidines intrigas“.
L.Graužinienė teigė, kad Seimo valdyba susitikime su karininkais, premjeru ir ministru J.Oleku aptarė būdus, kaip į situaciją Ukrainoje galėtų reaguoti Lietuvos Seimas.
Pasak jos, buvo derinami rezoliucijų projektai, kurie tuo pat metu rengiami jungtiniame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje. Be to, kalbėtasi, ar nevertėtų surengti trišalės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos asamblėjos.
Svarbiausia - ne formatas?
Politologas Tomas Janeliūnas pripažįsta, kad prezidentės sprendimas išvengti sustikimo su „darbiečiais“ Krymo okupacijos kontekste atrodė keistai: „Gali būti, kad Darbo partijos narių nenorėjo kviesti. Čia nebūtų pirmas kartas. Nestebintų, jei formato motyvas būtent tas.“
Tačiau, politologo tvirtinimu, kur kas svarbiau, kad tame sustikime politikams būtų pavykę priimti svarbius sprendimus. Tuo tarpu apie juos kol kas nežinome, nes daug apie juos viešai ir negali būti kalbama.
Gali būti, kad Darbo partijos narių nenorėjo kviesti. Čia nebūtų pirmas kartas, – teigė T.Janeliūnas.
Nepaisant to, pasitarimą pas L.Graužinienę politologas vertina griežčiau. Viena vertus, anot jo, ne Seimo galiose šiuo atveju groti pirmuoju smuiku, antra, daugelis atstovų tiesiog gaišo laiką antrąkart kalbėdami tą patį.
„Jeigu ta pati informacija iš pradžių pateikiama valstybės vadovei, o paskui Seimo pirmininkei, tai nėra labai efektyvu“ – pažymi T.Janeliūnas.
Krymą naudoja savo naudai?
Anot jo, įvykių Kryme kontekstą dalis politikų Lietuvoje ėmė išnaudoti savo viešiemsiems ryšiams. Taip jis įvertino bendrą dviejų Seimo komitetų – Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų – pranešimą, kuriuo prašoma Lietuvoje dislokuoti NATO karius.
Pasak politologo, komitetams verčiau stengtis dėl to, kad finansavimas gynybai augtų, saugumo situacija gerėtų. Šiuo klausimu priimti sprendimus dabar, pasak T.Janeliūno, pats geriausias laikas, nes visuomenė tikrai suprastų, kodėl daugiau lėšų skiriama karybai, o ne, pavyzdžiui, mokykloms.
„Ministras J.Olekas teisus sakydamas, kad, jei dabar skirsime keletą papildomų milijonų, tai ilgalaikės naudos tai turbūt neduos. Vienas pabūklas iš esmės situacijos nepakeis. Šiandien gera proga padaryti žingsnius, kad finansavimas gynybai būtų padidintas iki 2016 m. bent iki 1 proc.“, – sakė T.Janeliūnas.
