Prezidentės kalboje jis išskiria kelis kertinius epizodus. Visų pirma, kur kas mažiau dėmesio sau, visų antra – labai stiprūs simboliai. Ir visų trečia – savotiškas D.Grybauskaitės įsiliejimas į „verktinių“ akciją.
Vietoj „aš“ – „mes“
A.Katausko nuomone, šių metų kalboje D.Grybauskaitė pakeitė liniją ir kur kas mažiau kalbėjo apie save ir savo požiūrį į vienus ar kitus klausimus.
„Mažai „aš“ ir daug „mes“. Turbūt nebuvo nė vieno karto pasakyta „aš“, – 15min.lt teigė ryšių su visuomene specialistas.
Pasak jo, D.Grybauskaitė ne sykį kritikuota už susitelkimą į „aš“ savo kalbose, ir panašu, jog šįsyk stilius pakeistas kryptingai.
Giria už pasirinktus simbolius
A.Katauskui ypač didelį įspūdį paliko prezidentės kalboje panaudota simbolika.
Su vaiku sugiedotas himnas ar pasodintas medis – na, atlaikykit kas nors man tokius simbolius
„Visos žinutės, apie kurias kalbama, yra labai jautrios, visos taikančios ne tik į klausytojo arba žiūrovo smegenis, bet ir į širdį šiek tiek. Su vaiku sugiedotas himnas ar pasodintas medis – na, atlaikykit kas nors man tokius simbolius vienoje vietoje“, – teigė pašnekovas.
Itin daug dėmesio D.Grybauskaitė skyrė beglobiams vaikams ir, jos nuomone, per menkam valstybės dėmesiui šioje srityje.
„Labai jautrus klausimas. Prisipažinsiu, nesu pastebėjęs, kad ji būtų kokioje kitoje kalboje tiek daug apie tai kalbėjusi“, – teigė A.Katauskas.
Įsiliejo į „verktinių“ srautą: ir pasiūlė alternatyvą
Prezidentės frazė apie į kariuomenę einančius savanorius jau tapo interneto tautosaka. Pareikšdama, jog savanorių gali būti pakankamai daug, tad „gal nereikės ir privalomojo šaukimo – ir verkti taip pat“, šalies vadovė tarsi prisidėjo prie „verktinių“ akcijos, kuria pašiepiami į kariuomenę eiti nenorintys ir savo nuoskaudas žarstantys jauni vyrai.
Pats prie „verktinių“ prisidėjęs A.Katauskas šį D.Grybauskaitės pareiškimą vertina kaip savotišką pabarimą karo tarnybos besikratantiems vyrams.
„Verktinių“ iniciatoriai turėtų ploti rankytėmis, – nusijuokė A.Katauskas. – Prezidentė pasakė savo poziciją. Jos kalba yra rami, kai kuriose vietose – iškilmingai solidi. Dabar ji – iš vienos pusės „verktinė“. Iš kitos pusės – suprantanti tuos šauktinius, bet jų toli gražu nepateisinanti. Man susidarė toks įspūdis. Ji – arbitras šioje vietoje.“
Sykiu pašnekovas priminė, jog D.Grybauskaitė savo kalboje akcentavo ir visokeriopą savanorišką veiklą – ne tik kariuomenėje.
„Tu gali parodyti meilę savo valstybei – yra daugybė kitų sričių. Bet tu privalai parodyti savo meilę valstybei. Šitas interpretavimas, kad kažkam nereikės verkti, nes kiti tiesiog bus savanoriai, lyg ir neleidžia sakyti, kad ji užėmė poziciją ir sukritikavo juos“, – interpretavo A.Katauskas.
Pasak jo, pasisakymu apie verksmą D.Grybauskaitė siuntė vieną paprastą žinutę: „Jeigu tu to bijai – parodyk meilę valstybei kitaip.“
Ji pasiūlė išeitį tiems, kuriuos „verktiniai“ sukritikavo – prisidėkite kitaip
„Ji pasiūlė išeitį tiems, kuriuos „verktiniai“ sukritikavo – prisidėkite kitaip. Ir tai man iš tikrųjų labai patiko“, – teigė A.Katauskas.
„Tradicinius“ herojus primiršo
Ankstesnėse kalbose D.Grybauskaitė ne kartą – tiek tiesiogiai, tiek tarp eilučių – žarstė priekaištus Darbo partijai ir koncernui „Icor“, kurio atžvilgiu tiesiai naudojo tokius epitetus, kaip „rubikoninis“. Šiemet tokių pareiškimų nei Andriaus Janukonio, nei Viktoro Uspaskicho adresu nenuskambėjo – prezidentė apsiribojo lakoniškomis užuominomis apie „koalicijos partnerių“ spaudimą ar „medžiotojų būrelių“ interesus.
Vis dėlto A.Katauskas išskiria D.Grybauskaitės kritiką Susisiekimo ministerijai dėl ES lėšų „įsisavinimo arba pasisavinimo“ per informacines technologijas ir Registrų centrui – dėl duomenų apmokestinimo.
„Ji nukreipė akcentus į kitą pusę. Šita kalba yra ne bandymas kelti kažkokius politinius nesutarimus. (…) Tai buvo Lietuvos Respublikos prezidentės kalba esant dabartinei geopolitinei situacijai, esant dabartinei ekonominei situacijai, pasakant, ką mes jau pasiekėme – vėlgi „mes“ – ir kur dar yra problemos, kurias reikia išspręsti“, – reziumavo „Nova Media“ vadovas.