Kaip penktadienį rašo „Vakarų ekspresas“, tai paaiškėjo po to, kai Klaipėdos meistro savivaldybės atstovai susisiekė su privačių įmonių, kurių teritorijose yra slėptuvės, atstovais ir teiravosi, kokios yra galimybės dėl pastarųjų pritaikymo kolektyvinėms priebėgoms karo atveju.
„Preliminariai pasikalbėjome su privatininkais ir sekėsi, prisipažinsiu, ne itin gerai. Dalis įmonių neplanuoja slėptuvių pritaikyti civilinei saugai apskritai, kitos jei kažką darys, tai tik savo bendrovės darbuotojų poreikiams. Vis viena bandysime kalbėtis, diskutuoti. Juk ir žmonių dabar tose įmonėse dirba gerokai mažiau nei sovietiniais laikais. Tad kodėl gi negalėtų priglausti ir kitų asmenų, ne įmonės darbuotojų?“ – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Pasak jo, slėptuves turinčios įmonės – seniau buvusios įvairios valstybinės kompanijos, gamyklos, kurių poreikiams ir pastatytos slėptuvės. Tos įmonės buvo strateginės.
Uostamiestyje iš viso suskaičiuota 40 įvairiose vietose esančių slėptuvių, iš kurių pusė priklauso privačioms bendrovėms, o kita dalis – Klaipėdos miesto savivaldybei arba jai pavaldžioms įstaigoms. Tačiau tik septynios iš valdiškųjų yra ne mažesnės nei 200 kvadratinių metrų ploto
