Šių susitarimų nepalaiko Lietuvos medikų sąjūdis, sakantis, kad sutartis neužtikrina pakankamai gerų sąlygų medikams.
Kolektyvinė sutartis atnaujinta po beveik dvejus su puse metų trukusių derybų, sausį baigiantis dabartinės sutarties galiojimui. Pakeitimai įsigalios sutartį registravus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
Anot ministerijos, medikams nuo šiol dviem dienomis ilgės kasmetinės atostogos, o dirbantiems ilgiau nei 10 metų – trimis dienomis, nustatomas mažiausias pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis, įvedami kintamosios dalies dydžio nustatymo kriterijai.
Susitarime nustatomos mėnesiu ilgesnės nei Darbo kodekse – trijų mėnesių – išeitinės išmokos atleidžiamiems darbuotojams, ilgesni įspėjimo terminai prieš nutraukiant darbo santykius su darbuotoju.
Anot ministerijos, įgyvendinus susitarimą, kolegas pavaduojantiems medikams turės būti mokamas ne mažesnis kaip 30 proc. priedas, priedai taip pat bus mokami už darbą pavojingomis (20 proc.) ir kenksmingomis (15 proc.) sąlygomis.
Sutartyje nustatytas įpareigojimas darbdaviams mokant vidutinį darbo užmokestį suteikti laisvas darbo dienas specialistams būtinai kvalifikacijai kelti, numatyta, kad įstaigos turės sudaryti kvalifikacijos kėlimo fondą, iš kurio ir apmokės medikų kvalifikacijos tobulinimą – šio fondo dydis turėtų siekti 0,05 proc. metinio įstaigos darbo užmokesčio fondo dydžio.
„Bendras reikalas buvo sutarti dėl sąlygų, kurios būtų palankios mūsų sistemos darbuotojams (...). Galvoju, kad rezultatas yra toks, kuris nėra idealus nė vienai pusei, matyt, kiekvienas norėtų išsiderėti dar geriau, bet tam ir yra derybos, kad abi pusės galėtų prieiti sutarimo“, – penktadienį BNS sakė A.Veryga.
SAM teigimu, taip pat sutarta stiprinti įstaigoje veikiančių profesinių sąjungų vaidmenį įstaigos valdyme keičiant įstaigos darbo organizavimą, turintį įtakos darbuotojų teisinei ir socialinei padėčiai.
Susitarimai numato mažinti ir darbuotojų atlygintinos žalos dydį dėl didelio neatsargumo, suteikiant galimybę darbdaviams sudaryti turtinės atsakomybės sutartis.
LNSS šakos kolektyvinę sutartį pasirašė Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai.
A.Veryga sako, kad nors susitarimai galioja tik juos patvirtinusioms profesinėms sąjungoms, bus siekiama išplėsti sutarties galiojimą visam sveikatos sektoriui. Jis ragino ir pačius darbuotojus aktyviai jungtis į profesines sąjungas.
„Kreipsimės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad ši sutartis būtų išplėsta visam sektoriui. Tikiuosi, kad mums šis procesas pavyks. Mūsų tikslas, kad visi darbuotojai būtų apsaugoti“, – sakė ministras.
Ministerija teigia suderinusi sutarties projektą su kitomis medikus vienijančiomis organizacijomis, tarp jų – ministerijos pasiūlymais anksčiau nepasitenkinimą išreiškusiu ir apie 500 narių vienijančiu Lietuvos medikų sąjūdžiu.
Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad pakeitimus galima įvertinti ir pinigine išraiška – anot jo, po sutarties sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams iš vidinių resursų turėtų būti perskirstyta apie 28 mln. eurų.
„Manome, tai yra gera suma, ji pasiekta. Aišku, tai yra ne dugnas, gali būti ir daugiau, bet šiandien turime nuo ko atsispirti“, – pabrėžė jis.
Dalis medikų nepatenkinti
Medikų sąjūdžio tarybos narys Vytautas Kasiulevičius BNS sakė, kad šios organizacijos susitarimas netenkina.
„Turime savo poziciją, manome, kad šią sutartį reikėtų taisyti ir padaryti medikų atžvilgiu teisingesnę, pradedant išeitinėmis kompensacijomis, baigiant įvairiomis protesto galimybėmis, kad nebūtų įteisintas įvairių protesto formų draudimas“, – sakė V.Kasiulevičius.
Jis sakė, kad Medikų sąjudis, nebūdamas profesine sąjunga, sutarties ir negalėtų pasirašyti, tačiau akcentavo, kad sutarčiai nepritaria ir jos nuostatas peržiūrėti siekia sąjūdį palaikančios profesinės sąjungos, tarp jų – medicinos įstaigų profesinės sąjungos „Solidarumas“.
Anot jo, Medikų sąjūdis norėtų, kad būtų gerinama medikų padėtis ir dėl išeitinių kompensacijų, materialinės medikų atsakomybės, ir kitais aspektais.
„Nežinau, koks galutinis variantas pasirašomas, bet besikuriančios naujos profeisnės sąjungos siekia peržiūrėti sutartį ir nori, kad medikų bendruomenės atstovavimas turi būti geresnis“, – sakė V.Kasiulevičius.
A.Veryga teigia, kad jam „keista girdėti pastebėjimus“, jog sutartis blogina medikų padėtį.
„Susitarta ir dėl papildomų atostogų dienų, ko anksčiau, matyt, nėra buvę, atsiranda įpareigojimas kaupti lėšas kvalifikacijos kėlimui, ką dažnai girdėdavome iš darbuotojų, kad jie privalo kelti kvalifikaciją savo lėšomis, – pabrėžė ministras. – Džiaugiamės, kad savo srities darbuotojams galime pasiūlyti geresnes sąlygas, nei numato Darbo kodeksas bendrai“.
Kolegų neigiamomis reakcijomis stebisi ir Lietuvos gydytojų sąjunga.
„Manau, kad jie net neperskaitė šakinės sutarties, kažką svaičioja ir viskas. Jei jie ją perskaitytų, būtų aišku, kur jie mato kažkokius pliusus ar minusus“, – tikino L.Labanauskas.
Be minėtų susitarimų, jau anksčiau nuo gegužės 1-osios medikų darbo užmokesčio fondas padidintas penktadaliu, tam skiriant beveik 100 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. SAM atstovų teigimu, papildomas atlyginimų fondo lėšas medikų algų didinimui panaudojo apie 85 proc. gydymo įstaigų.
Vyriausybė yra paskelbusi, kad nuo gegužės 1-osios medikų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti 20 proc., prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiesiems. Ministerijos duomenimis, praėjusių metų antrą pusmetį gydytojų vidutinis darbo užmokestis siekė 1564, slaugytojų – 793 eurus.
