Nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją „dėl kaltinimų Lietuvai dalyvavus Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos kalinių perdavimo ir slapto kalinimo programoje“, pasirašė 57 Seimo nariai iš įvairių politinių partijų.
Pagal siūlymą, komisija tirtų, ar CŽV ir Valstybės saugumo departamento (VSD) bendradarbiavimas pagal minimą programą galėjo vykti be politinio sprendimo, neinformavus valstybės vadovų, kas buvo informuoti, kas priėmė sprendimą.
Komisijos taip pat būtų klausiama, kas iš VSD vadovybės buvo tiesiogiai atsakingas už šią CŽV programą Lietuvoje, kurių VSD valdybų ir teritorinių padalinių pareigūnai ir kiek programoje dalyvavo.
„JAV Senato ataskaitoje sakoma, kad draugiškiems užsienio pareigūnams buvo atsidėkota ir asmeniškai. Ar tai galėtų būti susieta su tuo laikotarpiu žymiu VSD darbuotojų ir kitų pareigūnų, nuo kurių galimai priklausė CŽV operacijos Lietuvoje sėkmė, ūmus praturtėjimas, nekilnojamo ir kitokio turto įgijimas?“, – klausimas formuluojamas nutarimo projekte.
Pagal paskutinę rudens sesijos dieną registruotą projektą siūloma, kad komisija tyrimą atliktų iki birželio 3 dienos.
Paviešino atsakaitoje
Gruodžio pradžioje JAV Senatas paviešino ataskaitą apie CŽV vykdytus įtariamųjų terorizmu kankinimus slaptuose įkalinimuose centruose po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių. Dokumente konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame kalintas Mustafa al-Hawsawis iš Saudo Arabijos.
JAV paskelbus ataskaitą, Generalinė prokuratūra gruodį išsiuntė teisinės pagalbos prašymą JAV Teisingumo departamentui, prašydama informacijos apie galimą įtariamųjų terorizmu slaptą kalinimą ir tardymą Lietuvoje.
Prezidentė atnaujinti nemato reikalo
Seimas kartą jau yra atlikęs tyrimą dėl galimų CŽV kalėjimų. 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Praėjusių metų pabaigoje JAV paskelbus ataskaitą dėl CŽV programos Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė nematanti reikalo atnaujinti parlamentinį tyrimą, tačiau ragino tęsti teisėsaugos tyrimą. Pasak prezidentės, 2009 metais Seimo nariai atliko „išsamų ir labai rezultatyvų“ tyrimą, kurio išvados galėtų būti papildytos tik tuo atveju, jei papildomos informacijos suteiktų Jungtinės Valstijos.
Šiuo metu Lietuvos generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti tardomas Mustafa al-Hawsawis (Mustafa Hausavis), kuris šiuo metu kalinamas Gvantanamo kalėjime. Vykdyti tyrimą prokurorus pagal Žmogaus teisių instituto prašymą metų pradžioje įpareigojo teismas.
