Danijos visuomeninis transliuotojas DR, remdamasis savo šaltiniais, pirmadienį paskelbė apie derybas tarp Lietuvos ir Danijos.
Skelbiama, kad danai siūlosi šalia Vilniaus pastatyti naują kalėjimą, kur atlikti laisvės atėjimo bausmes išsiųstų dalį savo nuteistųjų. Lietuva čia taip pat galėtų atskirai laikyti savo kalinius.
Naujo kalėjimo nebus
Kad tokių kalbų išties būta, 15min patvirtino teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, tačiau, anot jo, Lietuvos toks pasiūlymas nežavi.
„Jokios oficialios derybos nevyksta. Istorija prasidėjo 2017 metais, kuomet Danijos Karalystės parlamento ir ministerijos atstovai atvažiavo į Lietuvą. Tuomet parlamento nariai kalbėjosi su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu.
Jie bandė išsiaiškinti, kokios būtų galimybės nedidelį savo nuteistųjų skaičių kalinti Lietuvoje. Kita dalis delegacijos, Danijos ministerijos atstovai, nuvyko į Teisingumo ministeriją. Pokalbis tiesiog baigėsi tuo, kad tęsime pokalbius. Jokio sprendimo nebuvo“, – pasakojo E.Jankevičius.
Pašnekovo teigimu, šią vasarą, kai jis jau pradėjo eiti teisingumo ministro pareigas, viename suvažiavime prie jo priėjo Danijos atstovas ir priminė šį pasiūlymą.
„Po to ir rudenį jų atstovai sakė, kad jie norėtų pateikti pasiūlymą. Mes akcentavome, kad naujo kalėjimo statyba Lietuvoje yra negalima, nes parlamentas labai skeptiškai vertina šią situaciją. Jie žadėjo pateikti kitokį pasiūlymą, bet taip nieko ir nepateikė. Jokių derybų nevyksta“, – paaiškino E.Jankevičius.
Neatmeta galimybės išnuomoti patalpas
Teisingumo ministras buvo kategoriškas – jokių naujų kalėjimų pas mus nestatys nei danai, nei patys lietuviai.
„Mes ir taip Lietuvoje turime per daug kalėjimų ir jie yra perpildyti, mums reikia mažinti kalinių skaičių, – kalbėjo E.Jankevičius. – Nieko negalime komentuoti. Pirmiausia, mes neturime vietos, o antra, mes nežinome, ko jie tiksliai nori.“
Anot jo, nereiktų sieti ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimo plano su šiais danų norais. Jau nuspręsta, kad nuteistieji iš Lukiškių TI-K bus paskirstyti po kitas įkalinimo įstaigas.
Tiesa, ministras neatmeta galimybės priimti nedidelį kalinių iš Danijos skaičių į Lietuvą. Tai nebūtų jokia naujiena. Pavyzdžiui, olandams tenka uždarinėti kalėjimus dėl kalinių trūkumo, tad jie nusprendė išnaudoti šią situaciją. Norvegai jiems moka 25 mln. eurų kasmet, kad galėtų Nyderlanduose laikyti 242 kalinius.
„Galbūt jie pateiks pasiūlymą, kažkokį nedidelį skaičių laikyti mūsų kalėjimuose, – kalbėjo E.Jankevičius. – Jei toks pasiūlymas kada nors būtų atsiųstas, mes, be abejonės, kalbėsime Vyriausybėje, parlamente, derinsime su prezidentūra. Bet tokio pasiūlymo išvis nėra, tad nėra apie ką kalbėti.“
Sieja su artėjančiais rinkimais
DR šaltinių teigimu, Lietuva danų planuose yra jau seniai, pernai rugsėjį delegacija buvo atvykusi apžiūrėti Lukiškių TI-K. Tiesa, lankėsi jie ir Rumunijos kalėjimuose.
Valdančiojoje daugumoje Danijos parlamente esančios „Žmonių partijos“ atstovas DR komentavo, kad valdžia labai norėtų siųsti kalinius į Rytų Europą.
„Ne paslaptis, kad Danija norėtų nusipirkti arba išsinuomoti kalėjimą Rytų Europoje, kur kalinimo sąlygos gerokai prastesnės nei Danijoje“, – DR sakė Peteris Kofodas Poulsenas.
Populistinė nacionalistinių pažiūrų partija įsitikinusi, taip pavyktų sumažinti nusikalstamumą šalyje. Žmones atgrasytų mintis, kad sučiupti jie bausmę turėtų atlikti kažkur Rytų Europoje.
Vis dėlto E.Jankevičius atkreipė dėmesį, kad Danijoje šiuo metu artėja rinkimai, o partijos siekia laimėti simpatijas.
